Maurice Brazil Prendergast

Ankstyvasis gyvenimas, šeima ir mokslai

Maurice Brazil Prendergast gimė 1858 m. spalio 10 d. St. John's, Newfoundland. Jis atsirado subarktinėje aplinkoje, kartu su savo dvynė kučeriu, Lucy, šeimos prekybos postu. Ši specifinė ugdymo aplinka suteikė griežtą, elementinę fono medžiagą, kuri vėliau papildė jo vizualinį kalbą. Kai šeimos prekybos verslas žlams, persikėlimas į Bostoną pakeitė jo gyvenimo kryptį – nuo kietų Newfoundland krantinių iki miesto peleşio Amerikos Rytų pakeliais.

Jo ankstyvasis profesinis gyvenimas buvo apibūdinamas praktiniu darbu ir komerciniu mokymu, o ne akademiniu prestižu. Avertėjęs 14 metų, jis dirbo sausų prekių parduotuvėje siūlėsi siuntų pakuotoju. Šį rankų darbo laikotarpį lydėjo mokomoji praktika pas komercinį menininką. Šis mokymasis buvo lektis. Jis suteikė jam pagrindinį spalvų teorijos ir raštų dizaino supratimą – įgūdžius, kurie vėliau apibrėžė jo brandžią estetiką. Jis nešiauklėjo tradicinių savo samtvorių akademinių kelių; vietoj to jis kūrė savo techniką per pragmatišką komercinės vizualinės komunikacijos prizmę.

Meno mokslai Paryžiuje

Prendergast’o laikotarpis Paryžiuje, tarp 1891 ir 1895 metų, buvo ta kritinė akimirka, kai jo techninis pagrindas susidūrė su radikaliomis XIX a. pamento permainomis. Jis nepasidavė vienai įstaigai, o savo dėmę dalijosi tarp Académie Colarossi ir Académie Julian. Colarossi mokykloje jis mokėsi Gustavo Courtois ir Jean-Joseph Benjamin-Constant dėstinio. Ši dviguba edukacija suteikė jam reikiamą struktūrinę discipliną, leidusi išlipti iš komercinio fono ir žengti link išskirtingesnio, išraiškaiškiau formuojamo formos požiūrio.

Tikrąji paryjiečio metų svorisą suteikė ne mokslas, o socialiniai ir intelektualiniai ryšiai, užmegzti už klasės stelius. Per Kanados dailininką James Morrice, Prendergastas susipažino su anglišku avangardu, ypač pajautė Walter Sickert ir Aubrey Beardsley kūrybos įtaką. Šie susitikimai atvedė jį nuo akademinės tradicijos link besikeliuojančio modernizmo, kuris pernaujino Europos meną. Jis nebuvo tik technikos mokinys; jis buvo vizualinės kalbos revoliucijos stebėtojas.

Technika ir charakteris stilius

Maurice Brazil Prendergast vizualinis kalbos modelis remiasi tradiciniam modeliavui ir šešėliavimo metodams atsisveikinimu. Jis atsisakė sluoksniuoto, išblėdusio brushwork'o, rinkdamasis mažus, distinctiškus grynos spalvos traukus. Šie taškeliai ir linijos sukuria mirgėjantį paviršių, kuris vibruoja šviesa ir energija. Tokia technika suveda prie mozaikiško efekto, kuriame plokščios, raštinę primenantys formos ritmiškai išsidistavę per visą plėto. Jo paletė pasižymi drąkiomis, kontrastuotomis, juvelų spalvomis, kurios skliaustinio dizaino ir paviršiaus tekstūros pirmenybę suteikia ne tikrai, triautmetei gylumui.

Nors jis dirbo aliejaus ir akvarelių technika, jo eksperimentai su monotipija išlieka itin svarbi dalis techninio kūrybos paliko. Meistras sukurė daugiau nei šimtus monotipų tarp 1895 ir 1902 metų. Šis intensyvaus kūrybos laikotarpis atskleidžia jo aistrą tyrinėti, kaip šviesa ir spalva bendrauja paviršiuje, neapsvarstę tradicinių akademinių sluoksnių apribojimų. Jo požiūris nebuvo orientuotas į tikslų vaizdinimą, o labiau į ritminį spalvų susidėliojimą, siekiant užfiksuoti tam tikrą, nepasikraipantį atmosferą.

„Aštuoni“ ir amerikiečių modernizmas

Maurice Brazil Prendergast užėmė išskirtinę vietą amerikiečių modernizmo judėjime. Nors jis buvo „Aštuonių“ grupės narys – septintiesmečio pradžios menininkų bendruomenės, siekiantios sudirti akademines tradicijas – jo estetika nesuderinėjo su kitų nariai puoseliuojamu socialiniu realizmu. Jis vengė šiurkštų, prabosą rodantį miesto realizmą, kurį tokioje aplinkoje dažnai rinkosi kiti, ir vietoj to pasirinko itin asmenišką, dekoratyvinį požiūrį. Jo dalyvavimas šiame grupėje pabrėžia modernizmo judėjimo įvairovę, įrodant, kad abstrakcija ir raštiniai tą laikotarpį apibrėžė ne mažiau svarbiai kaip socialinė komentarybė.

Jo profesinė padėtis buvo tvirtai įtvirtinta aktyvia dalyva to laiko institucinėse menės struktūrose. Būdamas „New York Water Color Club“ ir „Boston Water Color Club“ narys, jis demonstravo savo meistrišką meistrišką valdę dirbant su akvareliu. Jo veikla apėmė ne tik šias organizacijas, bet ir „Copley Society“ (nuo 1898 m.), „Guild of Boston Artists“, „American Painters and Sculptors“, „Society of Independent Artists“ bei „New Society of Artists“. Šios priklausomos grupėms nieko nedarė tik socialinio pobūdžio; jos įterpė jį į besikeičantį meno kravaizdį, kuris nuosekliai slindo nuo griežto akademizmo link labiau ekspresyvių, fragmentuotiškų formų.

Pagrindiniai kūriniai ir temos

Maurice Brazil Prendergast kūrybos tema sukrypta į modernaus laisvalaikio ritmus. Jis vengė sunkią dramą, rinkdamasis gyvybingas, žaismingas parkų ir paplūdimių scenas. Šios kompozicijos dažnai užfiksuodavo žmones socialinėje bendrystėje arba tyloje kontempluojant viešose erdvėse. Gebėjimas šiuos kasdienius akimirkas išversti į struktūrizuotas, ritmiškas kompozicijas leido jam išsipaliti paprasto vaizdinimo ribų. Ypač sėkmę jis sulaukė vaizduodamas pakliais gyvenimo atmosferą bei miesto žaliąsias oasys.

Platus techninis įgūdžiai leido jam itin intensyviai prisidėliauti prie įvairių aplinkų vaizdinimo. Jis sukūrė išradžiusias Venecijos akvarelius, kuriuose spalvų sudėtingi, ritmiški susidėliojimai tapo pagrindiniu ištrypimu. Jo vėlesnė kūryba tęsė šį dėmesį į šviesą ir socialinę veiklą, kas puikiai atsispindi 1923 metų aliejaus paveiksyje Cove with Figures. Nepaisant to, ar jis dokumentavo miesto parko triukšmą, ar uosto ramybę, jo darbai visada išliko tvirtai įtvirtinti kartu su šiuolaikinio gyvenimo stebėjimu.

• Lady with a Red Sash, apie 1897 m.
• May Day, Central Park, apie 1903 m.
• Gloucester Harbor, apie 1912 m.
• The Picnic, 1914 m.

Vėlesni metai ir mirtis

Maurice Brazil Prendergast gyvenimo paskutinisis vadas buvo pažymėtas prarandamu jutimų intensyvumu. Laikui bėgant jis tapo vis blogai girdintis, šis fizinis pokytis sutapo su jo kūrybinėme evoliucija – jis toliau nuolatos tobulino savo itin asmenišką, ritmišką vizualinę kalbą. Per visą savo gyvenimą jis išliko vieniškas, pagrindinę socialinę ir emocinę atramą radęs savo jaunesniuoju broliu, Charlesu. Broliai buvo sujungti giliu ryšiu, o Charleso darbai kaip postimpresionistui ir dizaineriui atspindėjo tą artimą artumą, kurį jie dalijosi per bendras menines idėjas.

Nors Maurice Brazil Prendergast fizinė aplinka stebėjo vis labiau tylą, jo kūrybos produktyvumas išliko nepriekaištingas. Jis toliau kūrė darbus, kurie modernaus gyvenimo energiją suklijo į plokščias, raštines kompozicijas. Jo dėmesys dekoratyvumui ir spalvos struktūrai išliko nepakeičiamas iki pat jo mirties Niujorko mieste 1924 m. vasario 1 d. Jis palavo po truputį meninęকীরmę, kurioje skonių šviesos ir formos sklaustas buvo svarbesnis už sunkios akademinės praėjusio amžiaus tradicijos.

Palikimas ir įtaka

Maurice Brazil Prendergast įtaką amerikiečių meno kraštui sukūrė dar daug prieš jo mirtį 1924 m., kai jis jau buvo tapęs vienu žymiausių amerikiečių dailininkų. Jis buvo pagrindinė figūra, formavusi išskirtinę amerikiečių modernizmo estetiką. Vietoj to, kad sektų socialinį realizmą kartu su savo samties „Aštuonių“ grupės kolega, jis stūmė meno judelį link labiau dekoratyvios ir ritmiškos jautrumos. Jo gebėjimas sintezuoti postimpresionistų spalvų teoriją su unikalia, amerikečais tema padėjo pakeisti šalies moderniojo meno kryptį.

Jo įtaka tęgiasi dar vėlesnių amerikiečių menininkų darbuose, kurie žengė link abstrakcijos. Prioritetą teikdamas plokščiai formoms bei ekspresyviam raštų potencialui, užtekus tradiciniam modeliavui, jis sukūrė pagrindą nefiguraliam menui tyrinėti. Jo atmetimas akademinei tradicijai nebuvo tik stilistinis pasirinkimas, o fundamentalus poslinkis tai, kaip šviesa ir erdvė gali būti organizuojamos platinėje. Šis dėmesys paviršiui, kaip ritminių, brangių spalvų kompozicijų erdmei, išlieka esmine studijų dalimi tiems, kurie ieško amerikiečių abstrakcijos šaknų.

• Cove with Figures
• Landscape near Hahant
• Lady with a Red Sash

Kur galima pamatyti jo kūrinius šiandien

Maurice Brazil Prendergast dalyvavimas svarbiausiuose Amerikos kolekcijose patvirtina jo ilgalaikį įtaką modernizmo vystymui. Norint pajusti jo unikalų požiūrį į spalvą ir formą, būtina lankyti Smithsonian American Art Museum bei Nacionalinę meno galeriją. Šios institucijos saugo svarbiausius pavyzdžius to, kaip menininkas gebėjo į transformuoti miesto ir gamtos scenas ritmiškomis, mozaikiškomis kompozicijomis. Jo kūryba nėra praėjusio laikmečio relikvija – tai gyva, funkcinė amerikiečių modernizmo kanono dalis, saugoma šiuose pagrindiniuose meno archyvuose.

Darbių geografinis platinimas leidžia išেরtai suprasti jo meninę evoliuciją. Niujorko Metropolitan Museum of Art bei Bostono Fine Arts Museum suteikia galimybę susipažinti su įvairiais jo technikos metodais, įskaitant eksperimentus su aliejumi ir akvareliu. Filadelfijoje Barnes Foundation išlaiko stambią kolekciją, kuri akcentuoja jo išskirtinę estetiką. Tiems, kuriuos domina jo atmosferiškiausi ir struktūriškiausi darbai, Hirshhorn Museum and Sculpture Garden siūlo dar gilesnį žvilgsnį į jo vizualinę kalbą.

• Lady with a Red Sash (1897)
• Gloucester Harbor (1912)
• Cove with Figures (1923)