Martin Munkácsi: Užfiksuojant Moderniosios Žmonės Energiją
Gimis Cluj-Napocaje, Ungaryje, 1896 m. – nors jo gimimo vardis buvo Mermelstein Márton – Martinas Munkácsis gyvenimas ir karjera buvo apibrėžti neįsivaldoma kritine giriamumu ir revolucionorišku požiūri į fotografiją. Jis neįrašė pasaulio; jis siejė užfiksuoti jo dinamizmą, jo energiją ir jo paties esmę. Jo kūriniai, apimaudojantys nuo jaislių 20 amžiausios Europos gatvių iki užkištos Manhartų miesto, atspindi kritinį momentą fotožurnalistikos ir mados fotografijos evoliucijoje, giliai įtakoję daugenerėms menininkams.
Munkácsio pradinė apmokymai vyko Ungaryje, kur jis išugdė savo įgūdžius kaip sporto fotografas naujienoms. Šis ankostinis patirtis jam suteikė supratimą užfiksuoti kefčiuomenes akimirkas – sprendžiančią rungtynių akciją, žmogaus emociją iš laimės ar nuostabos. Yrastai, tuo metu sporto fotografija buvo daugiausia apribota šviesiu lauke, ribodama jos paėgumą ir meninį potencialą. Munkácsio inovacija buvo padidinti šiuos „nuotraukų iškėlimus“ į didikiai kompuotuotas akcijos nuotraukas, reikalavusias tiek techninę menipotą, tiek menininko akį. Jo pramonės pasiekimas atėjo su skausminga nuotrauka apie mirtinį karkožinį – sceną, kurią jis uždokumentavo neapšvietimu detalėmis, pažeidžiusi galiausiai kriminalinio teismo išteklių ir įkėlęs jį į garsumą.
Šis ankostinis sėkmė veda prie galimybių Berline, kur jis dirbo Berliner Illustrirte Zeitung, o vėliau – įžavinę mados žurnalą Die Dame. Jis daug keliauoja visoje Europoje – nuo Turkijos ir Sicilijos iki Londono ir Liberijos – užfiksuojant įvairių objektų spektrą: užkištus miesto kraštovaizdis, glamūrizingas socialiniai susitikimai ir portretus paprastų žmonių iš visų gyvenimo vietų. Jo kelionės buvo paguvendintos genuineni pasipočiavimas moderniosios aikštės greičiuje ir fotografijos augančiose galimybėse, ypač jo stipriame susidomybime aviacija. Jis dokumentavo gaivinti oro kovos manavimus moterims, užfiksuoja neįkvėpimągaus oro vaizdus iš Zeppelinio kelionėje į Braziliją (įskaitant nepamirštable nuotrauką su keliautojais, šviesiojančiais praeitinę dirbtinį skrydžiu), ir net fotografavo prezidentą Paul von Hindenburgą akimirkioje, kai jis perduodamas valdžią Adolf Hitlerio – akių stiprus priminimas karščios laikmes.
Akcijos Fotografijos Augimas ir Mados Inovacija
Munkácsio požiūris į fotografiją buvo revolucionorius, ypač mados sritiose. Jis pripažino, kad mados žurnalai dažnai yra sterilūs ir atsiradę nuo realybės. Jis sąmoningai nutojo studijos aplinką, ieškodamas dinamiškų vietų – paplumučių, ūkių, oro uostų – užfiksuoti modelius judesiuose. Šis pokytis pažymėjo didelį atvirimą nuo įprastinių metodų ir įdiego naują energiją bei sportybę mados fotografijai. Kaip dokumentavo šaltinis MetMuseum.org, „Išvedimas modą iš studijos ir jos įdiegimas atletiško sprendimo buvo inovacija tuo metu, bet šiam fotografui tai buvo…“ Jo 1932 metų nuotrauka „Kvičiose su Greta Garbo“ puikiai iliustruoja šį požiūrį – spontani paplūdimio scenė su įspūdingu juostingiu parasliu, užfiksuojantis atsipalaiduojančio laiko akimirką.
Tai nebuvo tik apie akcijos stelbimą; Munkácsi turėjo nativirę gebėjimą atsižvelgti ir užfiksuoti sapną momentą. Jo darbas „Harper’s Bazaar“, pradedantis 1933 m. su dideliu $100,000 kontraktu, patvirtino jo poziciją kaip vadovaujoje figūroje amerikiečio mados fotografijoje. Jis tiksliai dirbo kartu su Carmel Snow, pionieriuojant technikas, pavyzdžiui, fotografuojant modelius,bėgančius į kamerą – praktika, kuri anksčiau buvo neįtikėję. „Palm Beach“ maudukuose išleidimas, su modeliu Lucille Brokaw, yra patvirtinimas šio inovatyvinaji spirito.
Fotografas Kaščiamąje: Karštis ir Izoliacija
Nazišmo augaudimas dramatiškai pakeitė Munkácsio keliobanį kursą. Kaip žydų vyriškas, dirbantis v德žiuose naujienoms, jis paveda į vis didesnę marginalizaciją. Kai Berliner Illustrirte Zeitung buvo nacionalizuota, o jos žydų redaktorius išverstas 1933 m., Munkácsis pabėgo į Manhartų miasto, kur tęsė savo darbą su „Harper’s Bazaar“. Jo nuotraukos šį laikotarpį atspindėjo augančios aikštės nerovijos, įskaitant vaizdus Hitlerio apimkite – drąsos akcija turo atsižvelgti į jo pavojingą poziciją.
Nepaisant savo sėkmės Amerikoje, Munkácsis niekada visiškai nepaėjo iš praeities šešėlio. Jis mirė skendurinčioje ir pamirštame 1963 m., pajusčius pažeidžius rungtynėse. Jo archyvai buvo išvaizdinti į institucijas, atspindėdamas pripažinimo trūkumą už jo pramonės įnašas. Tačiau jo palikta medžiaga nuo to šventojama, o didelės kolekcijos dabar yra saugomos Ullstein Archyve Berline ir F. C. Gundlach Collection Hamburgu.
Įirtikimas ir Palikta Medžiaga
Martin Munkácsio įtakos fotografijai yra neapribojingos. Jo dinamiški kompozicijos, meistriškas šviesos ir šešėlio naudojimas bei gebėjimas užfiksuoti kefčiuomenes akimirkas giliai įtakojo Henrių Cartier-Bressonį, kuris garsiai paskelbė, kad Munkácsio nuotrauka „Trijų vaikus Lake Tanganyika“ išžegino jo fotografijos aistrą. Cartier-Bresson apibūdino šią nuotrauką kaip „vienintelę, kuri man įkvėpė“, paminėdamas jos intensyvumą, spontanumu ir pobūdį.
Daugiau nei jo techninės įgūdžiai, Munkácsi turėjo unikali meninė pojūtis – tikrą pagybos žmogaus emocijoms ir akvitę užfiksuoti moderniosios aikštės grožį bei energiją. Jo darbas iki šiol rezonuoja su žiūrovais, tarnaujant kaip priminimas apie fotografijos galia dokumentuoti istoriją, užfiksuoti kefčiuomenes akimirkas ir atskleisti žmogaus patirties esmę. Jo portretai ikoninėmis figūromis, kaip Katharine Hepburn, Leslie Howard ir Fred Astaire, išlieka nepradėžiančiais patvirtinimais jo talentu ir vizijai.
