Henri-Victor Wolvens

Pradinis gyvenimas ir meninė mokslas

Henri-Victor Wolvens gimė 1896년에 Belgijoje, Brukselyje. Jo ankstyvoji vaikystė ir jaunystė buvo lemia belgijos sostinės akademinės tradicijos, kurioje jis pradėjo savo oficialų meninį mokslą. Formatyvus metus jis praleido mokdamasis Šaerbeko, Senosios Josės-en-Nods ir Senojo Gilio akademijose. Šios institucijos tapo techninio tobulėjimo pagrindu, suteikdamos jam tvirtą pamatą ir pristatydamos mokytojus Henrią Ottevaere'ą bei Maurice'ą Lefèvre'ą, kurie tapo jo vadovams.

Iki 1930 metų Wolvens įsikūrė Bruges'e – šis posūkis tapo lemiamu jo vėlesniojo gyvenimo stiliui. Siekdamas išplėsti savo meninę perspektyvą, jis keliavo į Paryžių ir 1931 metais įstojo į Grande Chaumière akademiją. Šis studijų laikotarpis leido jam tobulinti formos ir šviesos suvokimą, atsiribojant nuo gimtoji Beligijos aplinkos. Įvairių akademijų suteikta mokslas ir disciplina tapo pagrindu tam sunkiam, tekstūruotam dažų sluoksniui, kuris vėliau tapo jo kūrybos žyminumo ženklu.

Meninis stilius ir įkvėpimai

Pranašydamas savo kūrybos kelio pradžią, Henri-Victor Wolvens rinkosi tamsesnę paletę. Šie ankstyvieji studijų darbai stipriai linko į flamskišką ekspresionizmą, o ypač atgarsį rado Constant Permeke kūryboje. Šių ankstyvųjų pavyzdžių šešėliai pasižymi tam tikru svoriu, atspindėdami eksperimentavimo laikotarpį su ankstyvaisis, rimtais tonais, prieš jo kūrybos požiūris iš esmės pasikeitė.

Bėgant laikui, tamsumas ustemiems kažkam kitam. Jo spalvos tapo vis ryškiausiomis ir šviesesnėmis, truertėlyje atsisvaistydamos nuo tų ankstyvųjų, sunkių atspalvių. Šis transformacijos etapas suteikė jam galimybę kreiptis į Van Gogh ir Turnerio darbus, taip pat pajutė James Ensor įtaką. Per ilgą laiką, po Antrojo pasaulinio karo, jo kūrybos vektorius įtvirtino specifinišką pusiausvyrą. Jis siekė ekspresionizmo ir to íntmaus realizmo sintezos, kurią daugybė flamskiškų dažytojų sklandžiai taikė 30-aisiais ir 40-aisiais metais.

Technikos ir tematikos subtilybės

Henri-Victor Wolvens kūrybos procesas buvo tarsi fizinis aktas, kuriame jis gebėjo suteikti paveikslui neeilinę tekstūrą. Dirbdamas su kaistliu bei medieniu, jis pasižymėjo sunkiu ir tyčia atliktu brushwork'u, kuris suteikė jo darbių paviršiui apčiuopiamą, beveik skulptūrišką egzistenciją. Nors ankstyvojo etapo kūriniai pasižymėjo tamsesne paleta, vėlesniais metais jo stilius evoliucionavo link ryškių, gyvų spalvų, kuriose jis meistriškai perteikė lengvumą ir šviesą vasaros dienos pajūrio atmosferos.

Meno pasaulyje jis išsiskirė meile paprastai, kasdienybei būdems temoms, kurias rado aplink savo gyvenimą. Didelį gyvenimo dalį praleidęs stebėdamas jūrą ir smėlį točios Belgijos paklausos, jis nuolatos grįžo prie jūros vaizdinių motyvų. Smėliesių, paprastų jūros namelių bei kranto promenadų detalės tapo pagrindine jo įkvėpimo šaltine, užpildančia daugybę płaticų. Be to, jis kūrė stilas, portretus bei gamtos ir miestų peizažus, dažnai kreipdamas dėmės į tylius, kasdienius aplinkos niuansus, kurie kartu su ryškia technika sukuriuoti gilią emocinę prasmę.

• Shadows on the Beach (1953)
• A terrace in Knokke at the belgian coast
• Beach cabins viewed from the dunes (1945)
• Seawall promenade in Wenduyne (1945)
• Still life with fish (1930)
• Siska (1970)

Pagrindiniai darbai ir išskirtiniai paveiksliai

Jo ankstyvoji susidomėjimo kasdienybės tekstūromis tekstūra puikiai atrodo Still life su žuvimi (1930), kur storos dažų sluoksniai suteikia temai fiziškumo ir svorio. Laikui bėgant, daugiau laiko leidžiamas Bruges ir visame Belgijos krante, kūrinio fokusas persikeliuoja link jūros judesio ir kranto linijos formų. 1945 metais jis užfiksavo Beach cabins viewed from the dunes – kūrinį, į kurį žiūrime stabiliu, stebėtojo akimi, apžvelgiančiu tolimą krantą. Šis laikotarpis taip pat žuvo jo darbus Seawall promenade in Wenduyne, kuriame jis siekė perteikti ypatingą Belgijos kranto šviesą.

Tai, kaip jis valdė šviesą ir šešą, tapo itin išskirtiniu jo stiliaus elementu vėlesniais metais. Shadows on the Beach (1953) pasitelukia ryškias spalvas, kad perteiktų vasaros dienos atmosferą, nors jo brushwork išlieka reta ir reta. Jis dažnai grįždavo prie paprastų, artimų jo aplinkos scenų, tokių kaip 1955 metų Military hospital in Bredene (Ostend). Net paskutinėjį gyvenimo dešimtmetį jis toliau rado įkvepimą vietiniame kraštjuovėje, kur sukuriamos tokios temos kaip A terrace along the Rhine (1958) ar 1970 metų darbas Siska, vaizduojantis garsiąją braseriją Knokėje.

• A terrace in Knokke at the belgian coast
• Siska (1970)

Kur galima pamatyti jo kūrinius šiandien

Jo paveikslavų atradimas reikalauja kelionės per kelis svarbius Belgijos institucijus. Jo drobės ir piešiniai saugomi MSK Gent kolekcijose. Taip pat galite rasti jo darbus Ostendos muziejuje, kur jis yra minimas kartu su kitais išckiomis figūromis. Ixelles muziejuje taip pat yra jo kūrinių, įtrautų į nuolatinį fondą.

Ryšys su pakrante išlieka stiprus tais vietose, kur gyveno jo kūrinių objektai. Jo menas saugomas Casino Knokke, o Groeninge muziejuje taip pat išliko darbai iš jo karjeros. Šios kolekcijos išsaugojo tai, kaip jis perteikė šviesą, sunkias tekstūras Belgijos kranto ir tylius kasdienybės akimirkas.