Čarlzas Marionas Raselas

Pradinis gyvenimas ir formatyviniai metai

Čarlzas Marionas Raselas gimė 1864 m. kovo 19 d. Sent Luisas, Mizurio valstijoje. Net būdamas mažas vaikas, jis beveik niekada nebuvo ramus; didniąją savo laiko praleidavo piešdamas kovojų ir indėnų eskizus veiksdamas mokslosknigių puslapius bei kraštus. Šie ankstyvieji piešiniai nebuvo skirti auditorijai – tai buvo tiesiog jo būdas, kaip jis visapusiškai suvokė išgirstas istorijas. Vos sulaukęs šešnastmečio, klasės kambarys nebebeturėjo jam intereso. Jis paliko tradicinį mokslą ir linkęs į Montanos teritorijos Judith slenį, ieškoti darbo kovojų darbu.

Ranchas darbinio gyvenimas buvo sunkus, tačiau būtent jis suteikė medžiagos jo vėlesnėms stebinėjimams. Svarbiąją jo tożsybės formavimo dalį sudarė dvieji metai mokymosi su Jeku Huveru, medžioku ir prekybininku. Čarlzas Marionas Raselas gyveno ir dirbo Huvero kabine, esančioje Judith upės dešiniojeiosios srokinės pusėje. Tai nebuvo oficialus mokymasis menų studijoje, o praktinis pasiklydimas laimės ir laivosje. Per Huverą jis išmoko išgyvenimo mechanizmų bei jokių subtilių jokių žirgų valdymo niuansų. Jis stebėjo, kaip juda gyvūnai ir kaip žemė keičiasi kartu su orais, įsisavindamas detales, kurios vėliau persikels į jo plėstinius.

Gyvenimas ir darbas Vakarų krašte

Kovojo gyvenimas matuojamas ilgomis valandomis ir tyliu stebėjimu. 1882 m. Čarlzas Marionas Raselas prisirinko naktinio žvėrių ganytojo darbą keliose karvienių ūkių grupėse Judith slenksnį. Ši pareiga reiškė praleisti didžiąją dalį laiko po žvaigždėmis, stebint gyvulių stovią Montanos teritorijoje. Jis ilgus vienolika metų dirbo kaip kovojus ir žvėrių ganytojas, klaidžiodamas per Judith slenksnį, Cascade ir Great Falls miestus. Šie metai buvo praleisti purvo ir vėjo nežiniuje, mokantis rimo ritmų, kol 1893 m. jis nusprendė palikti šį darbą ir susikoncentruoti į meną, kurį pradėjo kurti kaip lyg pagrindinę savo gyvenimo būdą.

1888 m. vasarą jis gyveno šalia Blackfoot, Piegan ir Blood indėnų stovyklų Kanados Albertoje. Laikas, praleistas tarp šių kastių, suteikė jam galimybę iš arti pamatyti jų gyvenimo būdą. Šias įžvalgas jis nešė kartu sau, keliaudamas per laužą. Iki 1897 m. jis su žmona persikėlė iš Montanos komunitės Cascade į Great Falls – miestą, kuriame Čarlzas Marionas Raselas praleis didžiąją savo likimo dalį.

Santuoka ir profesinė sėkmė

1896 metais Raselas išsiako už Nancy Cooper. Kol jis pasindulė į savo eskizes ir kietąją rimo gyvenimo realybę, Nancy perėmė visas karjeros verslo sritis. Ji tapo jo menininkio ir menininkų skatinėjos, organizuodama parodas ne tik per visą JAV, bet ir tolimame Londone. Just dėl jos vadovavimo ir neoliekažingo palaikymo jo darbai iš vietinių eskizų išsivelo į nacionalinio masto atpažįstamumą. Ji suprato Vakarų rimo vaizdinimo rinką giliau nei jis pats, padėdama suformuoti ištitį kolekcionerių ratą, į kurį įskaitant aktorius bei filmų režisorius.

Galiausiai pora įsikūrė Montanos valstijoje, Great Falls mieste. 1900 metais jie išstatė skromų medinį namą, o po trenverių pridėjo ir medinę studiją. Ši studija tapo tikrojo darbo įrankių bei atminties saugla, pilna indėnų drabužių, buitinių daiktų, ginklų ir kovojų aprangos. Tai buvo erdvė, kurioje fiziniai gyvenimo, kurį jis tapo vaizduoti, likposčiai kartu su darbo medžiagomis gulėjo šalia vienas kito. Ši stabilumas Great Falls mieste leido Čarlzui Marionui Raselui likusį gyvenimą tęsti savo meninę misiją – būti dailininkui, skulptorui ir istorijų pasakotojui.

Meninė stilius ir tematikos gausa

Čarlzas Marionas Raselas savo kūryboje siekė ypatingą gyvenimo Vakarų dinamiką, kurioje kiekvienas brushis atrodė tarsi pulsantis. Jis savo laiką skvėrė stebėdamas kovojų kasdienybę, prarastą Indėnų kultūrą, tolimus kraštžases ir laužą, kurio gyvūnai judėjo laisvai ir neprognozuojamai. Jo paveikslai dažnai užfiksuoja skubią, intensyvią veiksmą, perteikiant įtampą, kylančią iš bando bėgant, ar staigų, drąsų medžioklės sūkandį. Raselas turėjo unikalią gebėcję kurti iliustruotą istoriją – jis gebėjo sukurti scenas, kurios, net jei jos buvo išgalvotos, atrodė tokios tikros ir „gyvos“, tarsi būtų buvusios pastebėtos tiesiog čia, laiko pastatose. Šis pasakojimo būdas paversčiojo jo platikas į tikrus perėjimo ribų eiklerini.

Kiekvienas jo žingsnis per meną buvo bandymas įamžinti tai, ką matė, naudojant įvairiausias medžiagas. Jo rankos meistriškai perėjo nuo aliejinių spalvų ir akvarelių švelnumo iki rašytojo įkrovos piešinių ir juodumo, kuriuo siejė greitus, impulsyvius stebėjusius vaizdus. Tačiau jo kūryba nesibaigia vien platikos pavirliu; jis suteikė formą vainei, molijai, gipso ir bronzui, kurdamas skulptūras, kurios suteikia jo istorijoms apimtį. Meninis stilius Raselo pasižymėjo išskirtiniu realizmu, orientuotu į tikrąją žemės tekstūrą, kasdienę kasdienybę ir tą grubų, tikrąją egzistenciją žmonių, kurie kovojo su šiomis pamčiosiomis.

• A Bronc Twister
• Buffalo Hunt
• Indian on Horseback
• The Silk Robe

Pagrindiniai darbai ir išskirtiniai kūriniai

Jo ankstyvieji eskizai dažnai perteikdavo frontyro įtampą ir neapgrįžtamišką laiko sūdvirtį. 1888 metais Čarlzas Marionas Raselas sukūrė „The Piegans Preparing to Steal Horses from the Crows“ – kūrinį, kuriame atspindimi jo patirtis stebint Šiaurės plokšumų indėnų būdas. Iki 1890 metų jo dėmesys persikrito į laukų gyvenimo tekstūras, kurios puikiai atskleidžiamos paveiksluke „The Silk Robe“. Šie ankstyvieji darbai atskleidžia žmogų, mokantįsi matyti pasaulį per tų, kurie gyveno tolimiausiose, nepačiuose žemės kraštuose.

Laiku, kai kovojo gyvenimas vėliau susijungė su tapusoju menininkio kasdienybe, jo temos tapo dar labiau orientuotos į fizinę Vakarų kovą. 1904 metais jis namdė „A Bad Hoss“ – sceną, kurioje kovojikas susiduria su drąsiu bronku. Tai tęsiuė 1907 metų darbas „Indian on Horseback“, kuriame naudojama stingsli, rami ruda ir ochros paleta, vaizduojanti vienatvę skridanį per dulkingą terasą. Naudodamas akvarelį ir sluoksniuotą techniką, jis suteikė paveikslui vėjo nešamų smėlio pojūtį.

Gyvulių judesys ir peizažro didingas svoris išliko esminiais jo kūrybos elementais. 1913 metų paveikslukas „American Cattle“ perteikia sunkią ir gryną rančų darbo realybę. Jo stilius gradually evoliucionavo nuo paprastos iliustracijos link laisvesnio brushwork ir drąsesnių spalvų, kur dėmesys sutiksminamas ne poliruotai istorijai, o aplinkos grynai ir neapklaustai egzistencijai.

• The Piegans Preparing to Steal Horses from the Crows (1888)
• The Silk Robe (1890)
• A Bad Hoss (1904)
• Indian on Horseback (1907)
• American Cattle (1913)

Palikimas ir amžinoji įtampa

Čarlzas Marionas Raselas paliko po sau milžinišką kūrybos turtą – daugiau nei 2 000 paveikslų, kuriuose gyvuje kovojų kasdienybė, prarastųjų Amerikos indėnų kultūra ir tolimųjų Vakarų peizažai. Jo įtampa persivykė už drobės ribų, įsiliesdama į pačios bekraštės socialinę audinį. Naudodamas savo garsumą, jis aktyviai gynė prarastųjų Amerikos indėnų teises, ypač remdamas bežemės čipivų pastangas įkelti rezervatą Montanos viduryje. Šis nuoširdus atsidavimas žmonėms, kuriuos jis įamžino savo šeržu, padėjo užtikrinti, kad jų egzistencija nepasikraustytų iš istorinės atminties.

Jo buvimas iki šiol jautiamas Montanos miesteliuose. Great Falls mieste jo vardas puoselėja tiek prameiklis, tiek vidurinė mokykla. Great Falls mieste esantis C.M. Russell muziejų kompleksas taip pat saugo jo gyvenimą, kurioje išsaugota daugybė kūrinių, sukurtų jo mokykloje kaip rangos darbinio ir vėliau kaip visasam menininkui. Šios vietos leidžia kiekvienam lankytojui prisiežti prie jo pastebėjimų apie Judith slenį ir aplinkines teritorijas, atverdamos duris į to laiko laisvę.

Kur galima pamatyti jo kūrinius šiandien

Jo pėdsakų atradimas reikalauja žvalgumo po įvairiomis kolekcijomis visoje šalyje ir už jos ribų. Fort Worth mieste Amon Carter Americanų meno muziejus saugo pastabų kiekį jo kūrinių; salose galite atrasti jo vaizduotį apie galvijų stangas ar dinamišką žirgų judesį. Jo buvimas taip pat jautiamas Whitney Vakarų meno muziejuje, kur šis menininkas lieka nepakeičiama kovojimo frontero istorijos dalimi.

Tiems, kurie siekia gilesnio ryšio su jo gyvenimu Montanos viduryje, Great Falls mieste esantis C.M. Russell muziejų kompleksas pristato itin plončią kolekciją. Ši vieta išsaugo didelę dalį to krašto dvasios, kuriame jis gyveno ir dirbo. Jo paveikslai taip pat keliavo toli už Judith slenios ribų; Madride esantis Thyssen-Bornemisza muziejus saugo keletą jo darbų, taip įtraukdamas jo Vakarų viziją į europinį kontekstą.

• The Piegans Preparing to Steal Horses from the Crows
• The Silk Robe
• Indian on Horseback
• Buffalo Hunt