Wanda Pimentel de Oliveira: Brazilijos balsas geometrinėje abstrakcijije

Gimusi Rio de Žaneiro 1943 m年 ir tragiškai mirus 2019 m年, Wanda Pimentel de Oliveira išlieka svarbią figūrą brasilekinių meno kūrimo istorijoje. Jos kūriniai dažnai apraugniami kaip tikslūs, griežai apriboti geometrinė abstrakcija, nepasipažįsta su paprasta kategorizavimu, svajojant tarp abstraktinio ekspresionizmo ir figūratyvės elementų, vien tuo pačiu metu apribojantis tapatybės, namų gyvenimo ir miesto egzistencijos sudėgingumu. Pimentelės palikta medžiaga yra tylios intensybės – neįmanoma atsisakyti sekti pagrindinių meno tendencijų, o nuolat išsaugoti brasilekinių psichikos subtilias įtansas.

Pirmos įtakos paformavo Pimentelės unikalų stilių. Ji pradėjo formalią mokylę Rio de Žaneiro modernusiojo meno muziejuje (MAM-RJ) 1965 m年, vadovaujasi Ivanu Serpa, kuris buvo konstruktivistinis „Grupo Frente“ įkūrėjas. Ši vėliausia susipažinimas su Serpos kūriniais – pažymėtais geometriniu formų ir pramoninių medžiagų akcentu – padėjo pagrindą Pimentelės pačiam tyrimui linija, forma ir paviršius. Augantis Rio de Žaneiro meno kraštas šį laikotarpį, pažymėtas gyva eksperimentinė scena, pateikė subilių žemę jos kūrybiniam vystymui. „Grupo Frente“ įsipareigojimas naujai vizualiai kalbai, priorizuojantis formą virš atvaizdavimo, yra neapderštės matamas Pimentelės ankstyvoje dirboje.

Išsaugoti namų gyvenimą ir moterį patirtį

Pimentelės labiausiai žinoma serija „Envolvimento“ (1968–1984 m年) siūlo gilios meditatį apie moterų vaidmenį šiuolaikine bendriume. Šios didikškai išdėstytos dalys aprašo fragmentuotą moterų kūną – dažnai sumažintą iki galvių ir papuošio – įsiplaustas namų naudojimui skirtais daiktais, tokiomis kaip plaukų džiovyklės, siūklėmaškotrės ir kosmetikos konteineriai. Vaizdūra yra vien tuo pačiu metu pritraukanti ir sutrikanti, sugeričiant tiek moterims priklausantį žavę, tiek namų naudojimo ir tradicinių lyties vaidmenų apribojimus. Apkirpti perspektivos ir griežtai geometrinės formos sukuria klaustrofobijos jausmą, atspindėjančią sėrimą būti įsparčiam namų gyvenimo ribomis.

Daugiau nei „Envolvimento“, Pimentelės kūriniai išplaugo, apima įvairiems subjektams. Serija „Bueiros“ (Arstuvės) ir „Portas“ (Durys), sukurtos vėlius 1970-ųjų, tyrimo tema buvo paslęsti vietos ir ribotas prieigos – metafora galbūt marginalizuotije brasilekinių bendriume patirtims. Vėlesni kūriniai, pavyzdžiui „Montanhas do Rio“ (Rio kalnai, 1990-ieji), pakeitė jos dėmesį į kraštą, matomą per lango formos, sukurę atrodymo ir apmąstymo jausmą. Serija „Linhas“ (Linijos) parodė pokyčį į minimalizmą, naudojant paprastas linijas, kad sukurtų sudėgingus vizualius įsavyčius.

Dialogas su Pop Art ir brasilekiniu identitetu

Nors ji buvo giliai įkvėpta abstraktinio meno judėjiminiais, Pimentelės kūriniai taip pat turi išskirtinį brasilekinių pobūdį. Jos naudojimas ryškiomis spalvomis, griežčiomis ribomis ir geometrinėmis formomis atspindi Pop Art estetinę jautrumą, ypač jos ankstyvuose darbuose. Tačiau, skiriantis nuo daugelio nyugalinioji Pop išmenių, Pimentelė įdėjo savo dalys kritinį požiūrį į vartotojiškumą ir socialinę netlygnumę – temas, kurie giliai rezonavo brasilekinių politinio kaotikos kontekste 1960-jeviems ir 70-iesiems metams.

Brazilijos karminių diktaturos laikotarpis žymiai paformavo Pimentelės meninį praktiką. Jos kūrinys gali būti interpretuojamas kaip subtilus atsisakymo aktas, iššūkiantis pagrindinę autokratinę ideologiją per tyrimą marginalizuotije patirtimis ir neatsakingumą aiškiais politiniais teigimais. Serija *Envolvimento*, su jos aprašymu moteris, įsparę namų vietose, servedo kaip vizualus kritika socialiniam spaudimui, pritaikytam moterims šį laikrodžį.

Pagalba ir palikta medžiaga

Wanda Pimentel de Oliveira kūriniai gavo tarptautinę pagalbą visame savo gyvenime. Ji dalyvavo svarbiose ekspozicijose, tokiose kaip Septintas Paryžiaus Bienalė (1971 m年) ir Elfintas São Paulo Bienalė (1971 m年), įtvirtindamasi globalio meno scenoje. Jos dalys dabar yra išlaikomos žymiuose muziejuose ir kolekcijose visame pasaulyje, įskaitant Rio de Žaneiro modernusiojo meno muziejų, Rio de Žaneiro šiuolaikinio meno muziejų, Buenos Aires lotyniško meno muziejų ir Chicago menų institutos.

2018 m年 jos kūriniai buvo įtraukti į Brooklyn Muzieja „Radical Women: Latin American Art, 1960–1985“ ekspoziciją – milestonę apžvalgą, kur švariai gaudaujama moterų išvienosje patirtis iš visos Lotynės Amerikos. Pimentelės palikta medžiaga kaip brasilekėninė dailininkė yra užtikrinta jos unikaliu požiūriu į abstraktizmą – geometrinio tikslumo, psichologinio derinio ir socialinio komentaro sinteze. Jos kūrinys toliau rezonuoja su šiuolaikine auditorija, siūlanti skondrinį atspindį apie tapatybės, lyties ir žmogaus būčios sudėgingumą.