untitled (6074)

Maksas Ernstas: Sapnų ir Inovacijų Virtuvė

Maksas Ernstas, gimęs 1891 m. balandžio 2 d. Briūlyje, Vokietijoje, buvo neeilinis menininkas – tarsi sapnių architektas, kurio kūriniai vis dar kviečia pasitelkti į keistą ir nuostabią pasaulį. Jo kelionė nebuvo tiesiog tapybos mokyklų sekimas; tai buvo savarankiškas tyrimas, skatintas filosofiniais užmojais, psichologiniu susidomėjimu ir giliu nusivylimu visuomenės normomis. Tėvas, kurčnebylių mokytojas ir mėgstantis tapytojas, įskiepijo Maxui jautrumą pasauliui bei maištingą požiūrį į priimtą tvarką – dualizmas, kuris vėliau tapo jo meno esme.

Studijos Bonos universitete, apimantys filosofiją, istoriją, literatūrą, psichologiją ir psichiatriją, nebuvo tik atitraukimas nuo dailės; tai buvo fundamentiniai elementai, giliai paveikę jo kūrybą. Ernstas nesistengė tiesiog išmokti *kaip* tapyti; jis ieškojo *kodėl*. Šis intelektualus smalsumas nuvedė jį į Pablos Pikaso, Vincento van Gogo ir Polio Gauguino darbų susitikimą Sonderbund parodoje Kologne 1912 m. – momentas, kuris amžinai pakeitė jo meninę kryptį. Modernizmo sėklos buvo pasėti.

Dadaistinis Sukilimas ir Siurrealistinių Vizijų Gimimas

Pirmasis pasaulinis karas tapo lūžečiu Ernsto gyvenime. Patirtys kare, tiek Rytų, tiek Vakarų fronte, paliko jį giliai sukrėstą, skatindamos skepticizmą dėl įprastos tvarkos ir norą naujų išraiškos formų. Šis nusivylimas rado deramą dirvą kylant Dadaistų judėjui, kuriam Ernstas prisijungė visapusiškai. Kartu su Hansu Arpu jis tapo pagrindiniu Kelno Dadaistų grupės veikėju, atsisakydamas tradicinių meno konvencijų ir priimdami absurdiškumą, atsitiktinumą bei neacionalumą.

Tačiau Dada buvo tik tarpinis etapas. 1920-ųjų pradžioje Ernstas persikėlė į Paryžių ir prisijungė prie siurrealistų, vadovaujamų André Bretono. Tai pažymėjo perėjimo link sapnų pasaulio, nesąmonės ir neacionalumo tyrimo momentą. Įtakingi Sigmund Freudo psichianalitiniai teorijos paskatino Ernstą atskleisti žmogaus patirties paslėptas gylias erdves savo meno pagalba. Jis nenorėjo vaizduoti tikrovės taip, kaip ji atrodo, bet veikiau norėjo atskleisti pogrindines psichologines jėgas, kurios ją formuoja.

Inovatyvios Technikos: Frotažas, Gratažas ir Koliažas

Ernsto meninė inovacija neapsiribojo tik tema; jis buvo nepailstantis eksperimentuotojas su technika. Jis nesielgė tiesiog taikydamas esamus metodus – jis sukūrė naujus. Galbūt jo žinomiausias indėlis yra frotažas – proceso, kuriame pieštuku arba kreida braukiamas per tekstūruotus paviršius, kad susidarytų netikėti ir paveikūs vaizdai. Ši technika, gimusi iš nuobodulio momento stebint medžio faktūrą, leido Ernstui pasiekti nesąmonę ir sukurti formas, kurios priešinosi sąmoningam valdymui. Artimai susijęs buvo gratažas, kai dažai trinami per drobę, atskleidžiantis apatinius sluoksnius.

Jis taip pat meistriškai naudojo koliažus – surinkdavo skirtingus elementus – paveikslėlius iš žurnalų, mokslinių iliustracijų, fotografijas – į surrealistines kompozicijas, kurios skambindavo tradicinėms reprezentacijos koncepcijoms. Šios technikos nebuvo tik stilistinis pasirinkimas; jos buvo integralios jo nesąmonės tyrimui ir norui sutrikdyti tradicinius meninius ribus. Jo paveikslai dažnai pasižymi besikartojančiu simboliniu vaizdinimu: paukščiai (ypač jo alter ego Loplop), nykūs kraštovaizdyčiai, neramus tarpusavyje derinimas ir visapusiškas paslapties pojūtis.

Palikimas – Inovacijų ir Įtakos Testamentas

Antrojo pasaulinio karo protrūkis privertė Ernstą palikti Europą, radęs prieglaudą Jungtinėse Amerikos Valstijose. Jis toliau tapė ir eksperimentavo su naujomis technikomis tremtyje, galiausiai grįždamas į Prancūziją po karo, kur ir liko aktyvus iki savo mirties 1976 m. balandžio 1 d. Paryžiuje. Jo įtaka paskesnėms menininkų kartoms yra neapsakoma.

Maksas Ernstas įnešė reikšmingą indėlį į Dadaizmą ir Siurrealizmą. Jis išbandė meno normas, pasinėrė į nesąmonės gelmes ir sukūrė inovatyvias technikas, kurios iki šiol įkvepia menininkus. Jis nebuvo tik dailininkas; jis buvo tyrinėtojas, provokatorius ir vizionierius, kuris išplėtė meno ribas. Jo kūriniai tebėra galia vaizduotės, neacionalumo patrauklumo ir nuolatinio žmogaus psichikos sudėtingumų supratimo siekio liudijimas.

• Pagrindiniai darbai: The Entire City, Euclides, Of This Men Shall Know Nothing, Forest and Dove
• Įtaka: Pablas Pikaso, Vincentas van Gogas, Polius Gauginas, Sigmundas Freudas, Giorgas de Čirikas
• Judėjimai: Dadaizmas, Siurrealizmas