Untitled

Mário Cesariny de Vasconcelos: Portugalo surrealizmo poetas ir paveikė

1923 m. rugpjūčio 9 d. Lisabonde, Portugalijoje, į šeimą, pasižymintį tiek privilegijumu, tiek tyliu nerimu, gimė Mário Cesariny de Vasconcelos – vienas ryškiausių portugališko surrealizmo balsų. Jo gyvenimas, neatsiejamas nuo jo šalies politinio kraštovo – ypač autoritarinės António de Oliveira Salazar valdžios – įdegė subraukiamą dvasią, kuri persmelkė jo meną, poeziją ir, galiausiai, patį jo esybę. Cesariny nebuvo tik menininkas; jis buvo savo laikų kronika rašytojas, subversivus balsas, iššukiantis visuomenės normas sapnių vaizdais ir provokuojančia eilėmis.

Cesariny ankstyvoji gyvenimo dalis nebuvo skaidri su idilišku komfortu. Jo tėvas, Viriato de Vasconcelos, meistras aukų dirbingas, ir motina, María de las Mercedes Cesariny, prancūziškų šaknų ispanietė, patyrė santykių sunkumus, kurie šeimos namuose paliko šešėlį. Toka nesaugi aplinka giliai paveikė jauno Mário požiūrį, skatindama išg陌生tumo jausmą ir norą pabėgti nuo įprastų lūkesčių ribų. Jis nuo mažosios amžiaus rado ramybę mene, lavindamas natūralų talentą piešti – įgūdžius, kuriuos tobulino daugiavaikiu savikūra, įkvėsdamas lankydamasis Lisabonės Gulbenkio muziejuje, tai yra tikrame meno paveldos brangumoje.

Surrealistinis pažadinimas ir Lisabonos naktinis gyvenimas

Cesariny pasindulimas surrealizmo judėjime prasidėjo apie 1945 ar 1946 m., su'])); skelbiant jo atradimą – Maurice Nadeau knygą „Surrealizmo istorija“. Šis svarbus kūrinys susipažino jį su automatinio rašymo principais ir sapnių vaizdais – technika, kuri giliai rezonavo su jo paties subrakamais jausmais. Jis greitai prisijungė prie augančios Lisabonos surrealistų grupės, vadovaujamos Alexandre O'Neill, tapdamas pagrindine Portugalijos surrealizmo scenos figūra. Ši grupė veikė daugeliui slaptai, iššūkėdama konservatyvias Salazaro režimo vertybes savo menu ir poezija. Politinis klimatas reikalavo slėptumo; bet koks atviras neišsakymas galėjo sukelti griežtas pasekmes iš PIDE (Portugalijos slaptųjų policijos).

Periodas tarp 1960 ir 1974 metų buvo particularly sunkus Cesariny. Jo drąsūs nuomonės, kartu su jo homoseksualumu – tabu la 주제 Portugalijoje tuo metu – padarė jį PIDE stebėjimo tikslą. Jis dažnai atsidarydavo policijos radare, priverstas gyventi po nuolatiniu grėksmo šešėliu ir dažnai ieškoti prieglobščio tremtyje Didžiojoje Britanijoje ir Prancūzijoje. Nepaisant šių spaudimų, jis toliau kūrė, naudodamas savo meną kaip pasipriešinimo formą – drąsų laisvės teiginį prieš opresiiją.

Poetinė ir paveikslinė visata

Cesariny kūrybinė veikla apimė tiek poeziją, tiek tapybą, nors jo poezija galiausiai tapo plačiau pripažinta. Jo eilėraščiams būdingas sapnių skrodumas, dažnai derinantis asmeninę patirtį su socialine kritika ir surrealistiniu vaizduotumu. Dažnai pasikartantys temai yra meilė, laisvė ir egzistencijos absurdas – viskas matoma kritinės stebėjimo priзма. Pavadinimai, tokie kaip „you are welcome to elsinore“, atskleidžia jo pasirengimą susidurti su nemalgiomis tiesomis apie Portugalijos visuomenę Salazaro valdymo laikais.

Jo paveikslai, nors ir rečiau eksponuojami nei poezija, yra ne mažiau įtraukiantys. Vietoj to, kad laikytųsi tradicinių tapybos technikų, Cesariny surengė koliažus, asembliažus ir panaudojo surastas daiktus, kad sukurtų sluoksniuotus, evokuojančius kūrinius, kurie atsisako paprasto įvardinimo. Jis savo meninį procesą apibūdino kaip ciklinį – poezija įkvepia tapybą ir atvirkščiai – tai yra įrodymas apie jo kūrybinės veiklos susijungančią prigimtį. Žymūs darbai apima „Untitled (DD2CNP)“ ir „National Theatre and Dance Museum“, abu demonstruojantys jo išskirtinį spalvų, tekstūros ir simbolinių vaizdų naudojimą.

Palikimas ir pripažinimas

Mário Cesariny de Vasconcelos mirė 2006 m. lapkričio 26 d., palikdamas turtingą palikimą kaip poetą ir paveikslėtoją, kuris iššūkė status quo. Jo darbai ir šiandien rezonuoja su auditorija, siūlydami jautrią refleksiją apie laisvės, tapatybės ir žmogaus patirties sudėtingumo temas. Jo indėlis buvo pripažintas tokių platformų kaip WahooArt.com ir pristatyta tokiuose kolekcijose kaip Nacionalinis teatros ir šokio muziejus Lisabonoje bei Rede Portuguesa de Arte Contemporânea a Norte Porto.

Svarbios datos

• 1923 m. rugpjūčio 9 d. (Gimimas)
• 2006 m. lapkričio 26 d. (Mirtis)

Žymūs darbai

• Untitled (DD2CNP)
• National Theatre and Dance Museum

Muziejai ir kolekcijos

• Nacionalinis teatros ir šokio muziejus, Lisabona, Portugalija
• Rede Portuguesa de Arte Contemporânea a Norte, Porto, Portugalija