Šiame puslapyje rodomas meno kūrinys yra saugomas autorių teisių įstatymais, todėl neturime teisės legaliai kurti ar parduoti jo identiškos reprodukcijos. Ši apsauga užtikrinama remiantis tokiais tarptautiniais susitarimais kaip Bernės konvencija ir pagal nacionalines įstatymų nuostatas, įskaitant tas, kurias nurodo JAV autoriškos teisės įstatymas – 17-asis skyrius.
Šis metodas visiškai atitinka autorių teises, nes jame nėra saugomo kūrinio kopijavimo ar dubliavimo. Tai yra kūrybinė reinterpretacija – naujas paveikslas, kurį įkvėpė originalas, tačiau kuris nėra jo identiškas.
Muziejų lygio „giclée“ arba drobos spausdinimas: greita gamyba ir lankstios apdailos parinktys. ( Pirkti rankų darbo tapybą
Perejti prie skaitmeninių vaizdų)
Pasirinkite iš mūsų nustatytų dydžių, atitinkančių originalaus meno kūrinio proporcijas.
Įveskite jums reikiamą plotį ir aukštį, kad atvaizdas derėtų prie jūsų rėmo ar sienos. Spausdiną galima tik sumažinti, bet nepadidinti virš originalaus paveikslėlio dydžio, todėl keičiant proporcijas, dalis vaizdo prarandama. Prieš spausdinimą atsiųsime jums skaitmeninį maketą patvirtinimui. Šioje puslapio nuotraukoje matomas pjūvis nėra tikslus – jį rodo tik maketas.
Pristatymas visame pasaulyje () per 2 weeks, o ne įprastas 4/5 savaičių laikotarpis. (10 lapkritis)
Four Panels from Untitled B/D
Reprodukcijos matmenys
Jasper Johns' *Four Panels from Untitled B/D*, a work that exists primarily through photographic documentation, offers a compelling glimpse into the artist’s uniquely layered approach to representation. Born in Augusta, Georgia, in 1930, Johns’ artistic journey was profoundly shaped by a childhood marked by familial upheaval and a subsequent relocation to New York City – experiences that subtly informed his lifelong preoccupation with themes of identity, memory, and the constructed nature of reality. This particular series, created around 1962-63, exemplifies his signature style: a deliberate blurring of the lines between representation and abstraction, where familiar objects are rendered with an unsettling ambiguity, prompting viewers to actively engage in the process of interpretation.
The panels themselves present a captivating visual vocabulary. Dominating the surfaces are meticulously placed rocks – some smooth and rounded, others jagged and imposing – interspersed with diamond shapes, their sharp angles creating a dynamic counterpoint to the organic forms below. This juxtaposition immediately establishes a tension between the natural and the geometric, echoing themes prevalent throughout Johns’ oeuvre. The monochrome palette—a carefully considered choice of black and white—further amplifies this effect, stripping away any potential distraction from the inherent complexities of the composition. It's not merely a depiction of rocks; it’s an exploration of their essence, their texture, and their relationship to the broader visual field.
Johns’ work is deeply rooted in American iconography, drawing heavily on everyday objects – flags, targets, calendars, letters—and transforming them into potent symbols. *Four Panels from Untitled B/D* isn't simply a collection of rocks and diamonds; it functions as a visual cipher, inviting speculation about their meaning. The rocks themselves have been interpreted through various lenses: some see them as representations of the American landscape, others as reminders of the artist’s Southern roots, while still others suggest a connection to the primal forces of nature. The diamonds, with their association with precision and order, introduce an element of artificiality, hinting at the constructedness of these symbols.
The repetition across the four panels is crucial. It creates a sense of rhythm and reinforces the idea that Johns is not simply depicting objects but rather exploring their inherent qualities through repeated visual gestures. This methodical approach mirrors his earlier work with maps and flags, where he meticulously replicated images to examine their underlying structure and meaning. The act of duplication becomes almost meditative, inviting contemplation on the nature of perception and representation.
While the photographs provide a static view, understanding Johns’ technique offers further insight into the work's power. He often employed a layering process, applying paint in thin washes followed by more substantial layers of color. This build-up creates a tactile surface that invites touch—a characteristic that is beautifully replicated in our hand-painted reproductions. The subtle variations in tone and texture within each panel suggest a deliberate resistance to smooth, seamless surfaces – a rejection of the idealized representation favored by earlier generations of artists. Johns’ process was one of constant revision, of returning to the canvas repeatedly to refine his vision. This iterative approach is evident in the careful placement of each element, suggesting a deep engagement with the work's evolution.
*Four Panels from Untitled B/D* isn’t a painting that offers easy answers; it’s an invitation to engage in a sustained dialogue. It speaks to the anxieties of post-war America, grappling with questions of identity, memory, and the relationship between reality and representation. The work's enduring appeal lies in its ability to evoke a sense of unease and curiosity, prompting viewers to confront their own assumptions about art and the world around them. A WahooArt reproduction allows you to bring this complex and rewarding artwork into your home or office, experiencing firsthand the subtle nuances and captivating symbolism that define Jasper Johns’ masterful vision.
„Four Panels from Untitled B/D“ kūryboje Statement kontrastas susilieja su Unified Palette harmonija.
Originalų kūrinį „Four Panels from Untitled B/D“ galite pamatyti Bechtler moderniosios dailės muziejus, Šarloto, JAV.
„Four Panels from Untitled B/D“ – Džasperas Džonsas pasižymi Statement šviesių ir tamsių sričių kontrastu.
Džasperas Džonsas gimė 1930 m. gegužės 15 d. JAV, Georgijos valstijoje, Augusta mieste. Jo tėvų santuoka pasibaigė skyryba, kai jis buvo labai mažas, todėl vaikystę jis praleido Pietų Karolinos valstijoje. Didniąją savo vaikystės laikotarpį Džonsas praleido Allendale'e, kartu su tėvų pusės seneliukais. Vėliau jis gyveno su motina ir mamatėliu Kolumbijoje, o galiausiai apsistogavo su teta Gladys prie Murray ežero. Piešimą jis pradėjo mokytis jau ketvertinties metų amžiuje. Išgirdęs mokslą vidurio mokyklos tarpinį, jis jau buvo visiškai pasinertęs savo meniniu meistriškumo mokymu ir galiausiai baigė Edmunds vidurinę mokyklą Sumterio mieste, Pietų Karolinijoje, kaip klasės 1947 metų geriausias mokinio mokykloje.
Jo formalusis meninis mokymas prasidėjo Pietuose. Jis tris semestrus studijavo Pietų Karolinos universitete Kolumbijoje. Palikęs universitetą, 1949 m. Džonsas persikėlė į Niujorką, kur įstojė į „Parsons“ dizaino mokyklą, siekdamas tęsti savo meninį kelią. Šiais formavimo metų laikotarpiu jis dirbo įvairias papildomas darbus, įskaitant laikelį knygyno parduotuvėje, kol jo gyvenimo kelionę nepertraukė kariška mokslas.
Jo ankstyvojo gyvenimo trajektorija buvo sutraukta 1951 metais, kai Korėjos karo metu buvo pašauktas į Jungtines Amerikos Armiją. Šis tarnybos laikotarpis išvalė jį nuo Rytų kranto meno mokyklų ir pasidavė į dvi visiškai skirtingas aplinkas. Džasperas Džonsas tarnavo Fort Jaksone, Pietų Karolinoje, prieš busdamas išsiųstas į Sendai, į Japoniją. Šie karinės dutifulės metai suteikė jam būtinos atsakomybės ir atsakomos erdvės, atskiriančios jį nuo besivystančios meno scenos, kurią jis jau buvo pradėęs pažinti Niujorkoje.
Iki 1953 m. vasaros jis grįžo į Niujorką. Miestas buvo perėjimo etapas, ir jis rado darbą „Marboro“ knygynuose. Šis užsiėmimo laikotarpis leido jam vėl įsitvirtinti miesto urbanistiniame aplinkos, skaidriai perėjant per socialinius ir meninius miesto sluoksnius. Būtent per šiuos pasibaigusios tarnybos mėnesius jis pradėjo kurti ryšius, kurie vėliau apibrėžė jo meninę praktiką, dirbdamas kartu su kitais menininkais miesto loftuose ir studijose.
Iki 1954 metų canvas'e objektai pradėjo keistis, o jų tvarkymo būdai pasikeitė. Vietoj spontaniškų, gestų kupinų traukų, kuriais tuo metu žimei era, įvyko poslinkis link dalykų, kuriuos mintis jau pažįsta. Tai reiškė naudojimą simbolių, kurie nereikalavo jokio paaiškinimo: vėliavų, žemapių, taikinų, raidžių ir skaičių. Tai nebuvo konkrečių įvykių iliustracijos, o labiau atpažįstamos formos, skirtos tyrinėti, kaip mes suvokime prasmę. Kūryba tapo būdu stebėti patį matymo aktą, naudojant tai, kas artima ir pažįstama, kad sudaužytume į reprezentacijos prigimtį.
Šis požiūris padėjo Džasperui Džonsui įtvirtinti savo vietą kaip pagrindinei amerikiečių pokario karo meno plėtros figūrai. Jo pirmoji asmeninė paroda įvyko 1958 m. „Leo Castelli“ galerijoje, kur šių kasdienių simbolių buvimas pirmą kartą susidūrė su plačiaja auditorija. Šie paveikslai nesiejo bėgti nuo realybės per abstrakciją; jie, priešingai, per šiuos tylius, pasikartojančius motyvus, įnešė pasaulį į stebėjimo erdvę. Pašalinęs poreikį naratyvui, jis perskirstė dėmėsio dėmę į paviršių ir tai, kaip simbolis veikia kaip vizualinis kodas.
Džaspero Džonso paveikslų paviršius dažnai kelia rimtumo ir svorio pojūtį, tarsi jis būtų sukurtas sluoksniuojant medžiagą. Dažniausiai jis kūrė naudojdamas enkaustiką – procesą, kuriame pigmentas maišomas su karštomis vos, taip sukuriant storą, tekstūrująčią sluostę. Šis metodas suteikia platiną, kuris fiziškai dominuoja ant drobos, kartais tiesiogiai į voksą įterpiant koliažus ar laikraščių puslapius. Šie sluoksniai nesuteikia įspūdžio skubios, spontaniškos gestų laipsnio; priešingai, jo darbai išsiskampa suvoktu, sąmoningu kontrolės jausmu. Kiekvienas pėdsakas ir forma atrodo užteiktos su konkrečia intencija, atėjus iš to chaotiško, emocinio „tekinimo“ stiliaus, kuris buvo būdingas kitoms XX amžiaus vidurio stiliams. Jis teikė pirmenybę labiau skaičiuotam požiūriui į vaizdo konstrukciją.
Beyond drobos, jo kūrybinis pėdsakas pasireiškia daugybės skirtingų būdų. Jis meistriškai judėjo tarp sunkaus enkaustikos tekstūros ir tikslumo, kurį suteikia aštrios grafikos linijos. Jo praktika apėmė litografiją, serigrafišką spaudą, etingą bei akvatintą. Šios technikos leido jam kartoti tampras formas ir simbolius naudojant įvairias tekstūras. Dažnai jis pasinaudodavo vienais ir patais motyvais – skaičiais, raidėmis ar žemelapiais – kad stebėtų, kaip jie transformuojasi priklausomai nuo taikomos technikos. Jo kūryba yra apie tai, kaip žiūrovą suvokia formą ir kaip šis suvokimas keičiasi, kai paviršius tampa sluoksniuotas ar fragmentiškas.
Džaspero Džonso kūryba dažnai sukaupia dėmės dėmės į dalykus, kuriuos mintis jau pažįsta. Jų viduryje, 1954–55 m. tapo tapyba Vėliava, kurioje buvo panaudota žvaigždžių ir juostų koliažo technika, juostos ir pigmento sluoksniuojant laik]]apraštą. Šis požiūras paversčioje familiarų simbolį tekstūruota vosos ir popieriaus pavirtoja. Vaizdinė medžiaga keliavo nuo šių didelių, plokšų simbolių link labiau koncentruotų formų. Po jų sekė taikinų serija, kurioje naudojamas taikinio centre esantis taikinys (bullseye) kviečia susimąstyti, kaip žiūrovą suvokia paprastą formą. Vienas tokio kūrinio, Taikinys su keturiais veidais (1958), raudoname fone pateikė veidų kompoziciją, sukuriant neišvandenintą nerimo pojūtį per jų pasikartojantį, be išraiškos išdėstymą.
Susidėjus dėmesiui į atpažįstamus daiktus, 1960-ieji atnejo naujų posūkių. 1961 m. darbas Žemėlapis panaudojo fragmentuotus JAV vaizdinus, kad per geografiją ir identitetą išnagrinėtų esmę. Šis laikotarpis taip pat pasižymėjo poslinkiu link tr dimensionsinių formų, kurios imitavo kasdienius daiktus. 1960 m. buvo sukurta Spalvotas bronzas (Alaus skliautukai) serija. Šios skulptūros buvo išliętos iš bronzos, tačiau dažytos taip, kad tiksliai atrodytų kaip paprasti, kasdieniai daiktai, taip išmatuojant ribą tarp tikro objekto ir jo paveikslai.
Manhattano loftuose oras buvo prisotintas bendrų idėjų ir tylaus artumo sukuriamos įtakos. Džasperas Džonsas gyveno kaimyniniuose butuose su Robertu Rauschenbergu – tai buvo santykis, apimantis tiek romantinius, tiek meninius ryšius, trvavusius iki 1961 metų. Jie leidžia dienas dizainuodami išlaidų vitrinas tokios parduotuvės kaip „Tiffany“ ir „Bonwit Teller“, dirbdami berdžiu bokšteliu ir kartu transformuodami kasdienybę į kažką visiškai kitokio. Šis artumas reiškia, kad jų kūryba nuolatos dialoguodavo tarpusavyje – tai buvo nuolatinis minčių ir vizualinių eksperimentų mainas, kuris padėjo nustatyti naują amerikiečių meno kryptį.
Šis kūrybinis ratas išsiplėto į garso ir judesio sferas. Džasperas Džonsas buvo artimas draugas su kompozitoriumi Johnu Cage'u bei choreografu Merce Cunningham'u. Šie ryšiai į jo mąstymą įnešė kitokio ritmo, įsišakinusį avant garde. Jis judėjo per laukus, kuriuose ribai tarp skirtingų disciplinų buvo pranašūs, taip pat dirbdamas po įtaką, kurią sukūrė Cage'o ir Cunningham'o požiūris į struktūrą ir atvaizdą. Net ir Marcelio Duchamp'o idėjos liko fone, suteikdamos pagrindą klausimui apie tai, ką gali reprezentuoti objektas, kai jis yra įtrauktas į rėmą.
Perėjimas nuo spontaniškų, gestų kupinų abstrakčios ekspresijos traukų link atpažįstamos pop art uro vizualinės kalbos didelę dalį įtempė būtent jo rankų darbas. Paėmęs tai, ką mintis jau puikiai pažįsta – vėliavas, taikinus ir skaičius – ir paskyręs juos tyrimui, jis iš esmės pakeitė tai, kaip dailininkai žiūri į tuštą płatną. Šis kreipimasis į kasdienybę atvėrė duris Andy Warhol ir Roy Lichtenstein kūrybai, kurie vėliau dar labiau išplėtojo šias masinės kultūros ir prekybinio produkto idėjas.
Jo buvimas meno pasaulyje paliko neištrinamus pėdsakus, pažymimus svarbiu pripažinimu. 1988 m. jis buvo apdovijotas Aukso liūtenu Venecijos bienalėje, o vėliau, 2011 m., jam suteikta Prezidento laisvės medalis. Šie apdovanojimai atspindi karjerą, skersmenyjamą neustangu į reprezentacijos prigimtį bei tai, kaip simboliai veikia besikeičančioje visuomenėje.
Norint asmeniškai išgyventi jo paveikslų ir skulptūrų dvasią, reikėtų keliauti į Niujorką. Moderniojo meno muziejus (MoMA) saugo keletą jo šedevrų, o Viktorsos Amerikos meno muziejus bei Metropoliteno muziejus taip pat pridedėję savo kolekcijoms jo darbus. Šios institucijos leidžia stebėti įvairius jo kūrybos etapus – nuo ankstyvųjų enkaustikos eksperimentų iki vėlesnių meninės studijos tyrimų.
Džaspero Džonso kūrybos įtaka neapsiriboja tik Jungtinių States. Londone „Tate Modern“ muziejuje galima rasti darbus, kurie atspindi ilgalaikį jo susidomėjimą to, kaip mes suvokime įprastus simbolius. Galimybė pamatyti šiuos objekto šalių skirtingose aplinkabose suteikia galimybę artimiau stebėti, kaip tekstūros ir pakartojimų naudojimas keičia savo prasmę skirtingos šviesos padėtyje.
1930 - , JAV