Charles Sheeler: Įgaunamas Amerikos stalinis ir šviesos grožis

Giedotas Filadelfijoje 1883 m., Charles Rettrew Sheeler jaunesnis iškilo kaip pagrindinė figūra amerikiečioje menininkų tradijoje akimirka, kai šalį pasikrano dramatiškai – pramoninės revoliucijos auga ir didelė metropolija. Jo ankstyvas gyvenimas, įsivaikščėjęs formalios meninio mokymo tradijomis „Pennsylvania Academy of the Fine Arts“, suteikė tvirtą pagrindą, tačiau jo ateities fotografijos tyrimai ir gilus susidomėjimas modernios architektūros geometrijomis iš tikrųjų apibrėžė jo unikalią viziją. Sheelerio kūriniai nėra tiesiog dokumentacija; tai tyrimas apie amerikiečios pažangos esmę – jos galiavimą, jos mastą ir jos įgriotą grožį.

Sheelerio meninis kelionė prasidėjo akademinio meno apibrėžtame rėmečioje. Jis gaudė instrukcijas pramoniniam piešimui ir pradedamiems menoms „School of Industrial Art“ Filadelfijoje, kur programa buvo sukurta, kad paruoštų menininkus komerciškai naudojimui. Tačiau jo susipažinimas su Williamu Merritt Chase'u, išpopuliarėjus amerikiečių impresionistą, pavertiesioji. Chase’o dėmesys grozienę ir atmosferą užfiksuoti įdegė Sheelerio sielą, kuri vėliau paversjo jo požiūrį į pramoninių objektų fotografavimą ir pildymą. Ypač svarbu, kad jo kelionės su pačiomis šeima ir draugu Mortonu Schambergujeje Europoje 1908–1909 m. paplentė jį į itališkus renesanso meistrus – Giotto, Masaccio ir Piero della Francesca – kurių meistriškumas formos ir masės apribojimu giliai paveikė jo estetinę pojmę. Šių menininkų gebėjimas išsaugoti sudėtingus objektus į paprastas geometrines formas tapo Sheelerio pačios stiliaus akmenią.

Pripakant Sheelerio karjeros pagrindinis pokyčioji momentas buvo fotografijos įvedimas. Birais dešimtmečiais jis pradėjo dokumentuoti pramoninį kraštoboje aplink savo namų Doylestowne, Pennsylvania. Iš pradžių tai buvo motyvuota pajamų užderimu kaip neįstatomas fotografas, užfiksuojamas namodžius architektams ir iliustruojami straipsnius žurnalams. Tačiau tai greitai paaugė į daug gilesnę sritį. Jis neįrašė tik struktūrų; jis juos išdovė – sumažino jas iki jų pagrindinių geometrinių komponentų. Jo namų fotografijos, su jomis apribojus linijas ir kartojamais modeliais, tapo ikoniškais atspindiniais amerikiečių paplitų architektūros grožiu, švęsdami jos funkcionalumą ir įgriotą grožį. Šis susidomėjimas pramoninių formų geometrijomis vėliau išsiskrino į jo pildymus, kur jis ieškojo užfiksuoti tokios pačios tvarkos ir tikslumo jausmę.

Tikslumasmečio judėjimas ir pramoninė estistika

Sheelerio kūrinys yra neatsiejamas nuo „Tikslumasmečio“ (Precisionist) judėjimo pasirodymo spalioje Amerikoje. Ši grupė menininkų – įskaitant Charles Demingą, George Page ir Joseph Stella – dalino Sheelerio įsipareigojimą aiškumui, tikslumui ir impresionistiškos subjektyvumo atsisakymui. Jie norėjo apibūdinti modernią gyvenimą objektyvių akį, dėmesį pagrindinėms formoms ir struktūroms, kurios apibrėžė tą laikordį. Skirtingai nuo laisvai išvaizdytų impresionistų scenų, tikslumasmečio pildimai buvo pažymėti stipriomis linijomis, ryškiomis spalvomis ir didikiu dėmesiu sudėtingiam detaliam. Sheelerio fotografijos paslaugė neįkainojamas studijų jo pildimams, suteikiant jam gilios žinių apie judesianą santykius pramoninėse aplinkose.

Jo bendradarbiavimas su Paulu Strandu kūrinyje „Manhatta“ (1920) yra ypač svarbus. Šis revolucionorius milžiniškas filmas panaudojo Sheelerio fotografiją, kad sukurtų dinamišką ir įkvėpimą aprašymą Naujmanikės miesto greitai keičiančiai akcentams. Filmo stiprios geometrinės kompozicijos ir dramatiška šviesa užfiksavo pramoninės aikštutės energiją ir judėjimą, tvirtinant Sheelerio reputaciją kaip vadovauji modernios meno figūra. Po „Manhatta“ Sheeler tęsė dokumentuoti Ford Motor Company „River Rouge“ gamyklą 1927–1928 m., sukuriant trylį iš dvidešimt dviju fotografijų, kurios švęsdavo įmonės įsipareigojimą efektyvumui ir produktyvumui. Šios nuotraukos, be žmogaus figūrų, buvo fiksuotos tik monumentaliu mašinerija ir operacijos dideliu mastu – patvirtinimas Sheelerio gebėjimą rasti grožį iš galimai paprastumo.

Pildymas iš fotografijų: Naujas požiūris

Sheelerio pereinamasis žingsnis nuo fotografijos prie pildymo nebuvo be iššūkių. Jis pradžioje susidūrio su kritika dėl fotografijų naudojimo kaip šaltinio medžiagos, kai niekiems kritikus bruožkė, kad tai pažeido jo meninį viziją. Tačiau Sheeler tvirtinai gingo savo požiūrį, teigdamas, kad jis tiesiog naudoja fotografiją kaip įrankį išsaugoti ir peržiūrinant savo kompozicijas. Jo pildimai – pavyzdžiui „City Street“ (1928) ir „Automobile Factory“ (1929) – pažymėti jų didikiu detaliu, ryškiomis spalvomis ir geometrine tikslumu. Jis dažnai dirbo iš daugelio fotografijų, jungdamas elementus iš skirtingų paveikslėlių, kad sukurtų vienodrindę kompoziciją. Jo procesas apima kruopštą pasirinkimą įkvėpinančių kampų ir šviesos sąlygų, o tada šių paaiškinimų pervedimą ant kanvusio su patirtine tikslumu.

Palikta medžiaga ir įtakos

Charles Sheelerio kūrinys iki šiol rezonuoja kaip galingas atspindintis Amerikos pramoninės prahakties. Jo fotografijos ir pildimai siūlo unikalią perspektyvą modernios architektūros augimui, amerikiečios industrijos augimui ir miesto gyvenimo keičiamam kraštobūdyje. Jam nepamiršta ne tik jo techniniu įgūdžiu, bet ir gebėjimu užfiksuoti epokos dvasiadienį – laiką neįkainojama technologinio pažangos ir socialinio pokyčio. Sheelerio įtaką galima pamatyti nevienoje menininkų kūrinėse, kurie jį sekojo, įskaitant architektus, fotografus ir filmas kūrėjus. Jo palikta medžiaga slypi jo pionieriniu pramoninės estetikos tyrimu ir nepakankamo įsipareigojimu užfiksuoti modernios mundo grožį ir sudėtingumą.