Kunstmuseum Basel istorija ir kilmė
Kunstmuseum Basel yra seniausias Šveicarijos viešasis meno muziejus, kurio šaknys siekia 1671 metų, kai Bazelio miestas ir universitetas įsigavo Amerbach kabinetą – privačią kolekciją, kas priklaudama Amerbachų šeimai. Šis įsigyvavimas tapo tvirtu pamatu to, kas vėliau išaugo į vieną seniausių ir didžiausių viešųjų meno kolekcijų Europoje. Nuo siedemninto amžiaus institucija nuolatos augo, plėsdama savo turtą ir apimdama itin plačią skirtingų amžių kūrinių apimtis.
Šiandien kolekcija apima daugiau nei 300 000 darbių. Istorinis institucijos gylis kyla iš šio ankstyvojo meno kaupimo, kuris leidžia tęsti vizualios istorijos tyrimus nuo XV amžiaus iki mūsų laikų. Muziejus išlaiko savo mokslinį orientaciją saugodamas šias plačias kolekcijas, užtikrindamas, kad originalios Amerbachų kolekcijos palikimas išliektų esminiu muziejaus identiteto pagrindu.
Architektūra ir trys muziejaus erdvės
Ši institucija yra išskirstyta trijose skirtingose vietose, kurios viena skrieja kitai. Pagrindinė struktūra, Hauptbau, yra autentiškas XIX abadžio pastatas, su Neubau jungiamas požamio tuneliu. Jei Hauptbau yra pagrindinė kolekcijų saugykla, tai Neubau, atvėręs duris 2016 metais, buvo sukurtas laikinoms plenarijoms ir XX amžiaus pergalės bei𝑝asėkusių kūrinių pristatymui. Trečia, savarankiška erdvė, Kunstmuseum Basel Gegenwart, įsikūrusi palei Reino krantus, skirta šiuolaikinei menui pristatyti.
Hauptbau architektūra leidžia lygiai ir sklandžiai keliauti per skirtingas epochas. Pirmo aukšto kambariai skirti svečių pasveikinimui: čia rasite įėjimo zoną, parduotuvę bei bistro. Po šio lygio, -1 aukste, vyksta ypatingos tematikos plenarijos, pavyzdžiui, „Pirmieji homoseksualūs“. Aukštesnių aukštų struktūra atitinka laiko sūdvirtį: antrame aukste kuriasi viduramžių, Renesanso, XVII, XVIII ir XIX abadžių meno pėdsakų, o trečias aukstas yra skirytas modernizmo kolekcijoms.
Įvairios kolekcijos ir meninės eras
Muziejaus kolekcija apima kelis šimtus metų menės, kurie yra organiškai suskirstyti per skirtingas architektūros erdvės. Hauptbau pastate antras aukštas kviečia pasiklysti per viduramžių ir Renesanso epochas, kurios tęsiensi per XVII, XVIII ir XIX amžiaus meno kūrinius. To paties pastato trečias aukštas yra skersytas modernizmo kolekcijoms. Čia susitinka įspūdinimo ir modernizmo meistrai, tokie kaip Pablo Picasso, Van Gogh, Modigliani, Munch, Renoir, Monet, Cézanne ir Sisley, kurie savo kūriniais formavo meno pažangą.
Kolekcija taip pat puoselėja svarbių nederlandų menininkų pėdsakus, tarp kurių išsiskelbia Rubensas, Rembrandtą, Bruegelis ir Brugghenas. Neubau pastape yra orientuotas į XX amžiaus pusę, kur pradedama kurti speciali parodos erdvė ir pristatomi po 1950 metų meno kūriniai. Ši erdvė taip pat talpina reikalingą Amerikos meno pavyzdį, sukurtą po 1950 metų.
Šedevrai ir išskirtiniai menininkai
Muziejus yra pripažintas dėl savo neįtikėtino Holbeinų šeimos kūrybos kolekcijos, kuri yra tikras meno lobis. Ši kolekcija apima Hanso Holbeino vyriausiojo ir jo sūnaus, Hanso Holbeino jaunesiojo, paveikslus. Jų kūryba suteikia institucijai neįvertinjamą istorines gylį ir prabangią šaknų pagrindą. Tačiau meno kelionė čia nesibaigia Renesanso laikotarpiu – kolekcijoje taip pat žvelgiame į tokių meistrų kaip Paulius Klee, Andy Warhol, Marc Chagall, Georges Braque, Piet Mondrian, Salvador Dalí bei Franz Marc darbus.
Modernizmo ir XX amžiaus meno judėjimai čia atskleidžiami per itin reikšmingus, emociškai stiprius kūrinius. Marc Chagall savo dvasekę paliečia per „Spalnięnčią angelą“, sukurtą maždaug 1947 metais. Oskar Kokoschka savo genijatą išryškina per „Vėjo nuotolį“, rastą maždaug 1914 metais. Šie šedevrai współegzystuoja su įvairia pasaulinio lygio meno plėstra, vedančia žiūrovį per laiko smenus – nuo XV amžiaus pradžios iki šių dienų.
Muziejaus erdvė yra ne tik paveikslų, bet ir skulptūros patalpa. Rodino skulptūros puikiai įsiliedžia į muziejaus interjerą bei sklando ramiame sode, kurpant meną su gamtos elementais. Kolekcijos platumą papildomai apibūdina šie išskirtiniai darbai:
- „Spalnięnčią angelą“, apie 1947 m. – Marc Chagall
- „Vėjo nuotolį“, apie 1914 m. – Oskar Kokoschka
