Žinios ir meno polimatas
William Hazlitt buvo neįtikėtinai įvairiapuškis asmuo: angliškas esejistas, dramos ir literatūros kritikus, dailininkas, socialinis komentatorius bei filosofas. Jis yra laikomas vienu iš didžiausių anglų kalbos istorijos kritikų ir esejistų, stovinčiu tarp tokių gigantų kaip Samuelas Johnsonas ar George'as Orwellas. Be savo literatūrinių pasiekimų, jis buvo pripažintas kaip geriausias savo amžiaus meno kritikus, gebantis įžvelgti sielos gylį per vaizdą.
Jo meninės pastangos apėmė darbą keliaujančiu dailininku. Pradėjęs mokytis savo brolio Johno, portretininko, William Hazlitt pradėjo piešti portretus, dažnai remdamasis Rembrandtso stilius. Jo darbai buvo tokio lygio, kad jo tėvo portretas buvo priimtas eksponuoti Karališkajai akademijai. 1802 metais jis keliavo į Paryžių, kad kopindu senovės meistrų darbus Louvre'e.
Literatūrinės ir filosofinės paieškos
Intellektualinis gyvenimas Hazlito buvo skersniai praturtintas į{d}vairių mąlotojų studijomis bei kelių išskirtinių kūrinių leidyba, kurie formavo jo gilią mąstymo sistemą:
- An Essay on the Principles of Human Action: Being an Argument in favour of the Natural Disinterestedness of the Human Mind (1805)
- Free Thoughts on Public Affairs (1806)
- The Eloquence of the British Senate (1807)
- A New and Improved Grammar of the English Tongue (1809)
- Table-Talk
- Characters of Shakespear's Plays (1817)
Kaip žurnalistas, jis prisidūrė prie tokių periodinių leidybų kaip The Examiner, The Morning Chronicle bei The Edinburgh Review. Jo rašinėjai apėmė itin platus temas – nuo Shakespeare'o ir Miltono kūrinių analizės iki aštrios politinės bei socialinės kritikos.
