Pavės architektas: Enigmatiškas S. H. Sime gyvenimas
Žengti į Sidney Herbert Sime pasaulį reiškia pasikraustyti po kraštotvę, kur realybės ir košės ribos ištirpsta į raido ir vaizduotės miglą. Gimęs 1865 m. pramoniniame Mančesterio dūme, Sime ankstyvasis gyvenimas buvo toli nuo eteriškų sričių, kuriose jis vėliau gyveno. Jo formavimo metai buvo pažymėti sunkiu, ritminiu Yorkshire anglies kasyklų darbo – tai buvo gilus fizinis išbandymas, palikęs neištriniamą žymą jo psichikoje. Šis susitikimas su požeminėme žemės tamsa galėjo pasėti tuos gilius, atmosferinius misterijų sūpius, kurie apibrėžė jo brandų kūrybą. Išgyvenęs mirtį atstumiantį nelaimę kasykloje, Sime nukreipė savo žvilgsnį nuo anglies dūmo link gražiųjų menų, ieškodamas prieglobio transformacinėje vizualinės istorijos galioje.
Oficialus mokymasis Liverpoolo meno mokykloje jam suteikė techninį pagrindą, reikalingą palaikyti jo plačią, klaidžioją intelektualinę sūpį. Just čia jis pradėjo meistriškai valdyti jautrią pusiausvyrą tarp kruopščios linijų ir plaušios, organiškos tekstūros, kurios tapo jo žyminėms. Nors daugelis jo samtvorių siekė realizmo aiškumą ar impresionizmo struktūrizuotą šviesą, Sime turėjo prigimtį linktis misterijos. Jis buvo grotesko ir sublimumo kūrėjas, artistas, rado grožį nerūpestinguose dalykuose ir prasmę šešeliuose. Jo ankstyvieji tyrimai buvo giliai įkvėpti XIX amžiaus pabaigos susižavėjimo gotikos temomis ir supernaturalumu, leidžiant jam sureikšti mitinę siaudą, kuri atrodė kartu senovinė ir 놀inamai moderni.
Mito ir raido simbionzė
Sime karjeros trajektorija negrįžtamai pasikeitė, kai jis įsivėlė į legendinį kūrybinį bendradarbiavimą su airų fantazijos meistru, Lordu Dunsany. Šis bendradarbiavimas išlieka vienu svarbiausių sujungimais iliustracijų istorijoje. Kai 1905 m. Dunsany ieškojo iliustratoriaus The Gods of Pegāna kūriniui, jis Sime rado kaip vizualią balsą, gebantį išreikšti savo sudėtingas, sukurtas kosmologijas. Kartu jie sukurė pasaulius, kurie atrodė liềni, tačiau neįtvaikiniami. Tokiuose šedevruose kaip The Book of Wonder, Sime iliustracijos darė daugiau nei tiesiog papuošė tekstą; jos įдалиino Dunsany dievą ir monstrus, naudodamos ryškias spalvų paletes bei sudėtingas, suksančias kompozicijas, kad sukurtų mito didybę.
Sime gebėjimas prozą išversti į vizualinę mitą buvo nepanašus. Jo darbas Dunsany veiklos metu pasižymėjo šia savybe:
- Sudėtingos linijos: tikslumas, fiksuojantis smulkius mitinės anatomijos ir svetimosios floros detalus. mingas Atmosferinis gylis: šviesos ir šešėlio naudojimas, sukuriantis plačių, neatlaikytų erdvių pojūtį.
- Psichologinis rezonansas: gebėjimas net ir fantastiniems sutvariams suteikti šiurpų, atpažįstamą emocinį prisiliendimą.
Be darbo Dunsany, Sime tapo gausia skelbinių iliustracijų aukso amžiaus figūra. Jo talentas buvo vertinamas prestižiniuose leidiniuose, tokiuose kaip Illustrated London News, Punch
ir Tatler. Šiuose daug žemiškesniuose erdvėse jis rodė nuostabų universalumą, svygojant tarp aštrių karikatūrų ir evokuojančių, nuotaudų kupinų kraštotvės. Nesvarbu, ar jis vaizdavo satyrines visuomenės svingas, ar tylią, mąstančią saulėlydžio grožį virš tamsių uolienų, jo ranka visada buvo atpažintina dėl savo unikalaus, tekstūrinio energijos.
Palikimas ir vizionieriaus atgimimas
Nepaisant milžiniško talento, Sime vėlesnieji metai buvo šešėliuojami atsitraukimu nuo viešumos. Jo gilus neapykanta parodų aplinkai – kurią jis garsiai išbraukė kaip senatės ligą – ir augantis izoliacijos jausmas po Pirmojo pasaulinio karo atneštos vientarmės periodas paskyrė laiką santykiniam anonimumu. Kol tokie artistai kaip Arthur Rackham siekė platesnį socialinį pripažinimą, Sime išliko vienišas veikėjas, o jo reputacija keliais dešimtmečiais klaidžiojo meno istorijos šoniuose. Jo vėlesnieji metai buvo pažymėti tam tiktu keistumu ir pasitraukimu į savo privatias mitologijas, palikdami didelį paveikslų ir iliustracijų rinkinį, kuris didlargalbė gyveno tyliuose Worplesdon Memorial Hall salėse.
Tačiau istorijos bangos pradėjo lyginti pusę favoritu misterijų meistrui. Su šiuolaikiniu susižavėjimu aukštoji fantazija ir tokių autorių kūriniais kaip J.R.R. Tolkien, nauja meno mylėjų karta vėl atradžia gilią S. H. Sime įtaką. Jo darbas dabar pripažįstamas ne tik kaip iliustracija, bet kaip gyvybiškas britų fantastinio meno komponentas – tiltas tarp klasikinės Goya ir Beardsley tradicijų bei XX amžiaus psichologinio siaubo. Šiandien mes žiūrime į jo kraštotvę – nuo šiurpios Trees and Dark Sky iki tekstūrinės Patterned Hills – ir matome artistą, kuris ne tik piešė monstrus, bet ir įtrapino patį žmogaus žavėjimą nežinomu.
