Formatyvūs metai Limereke ir Londone
Gedęs Limereke, Airijoje, jaunimo žmogus, kuris vėliau tapo Saint George Hare, pradėjo savo meninę kelią po Nickolo Brophy akimis Limereko meno mokykloje. Jo talentas išryškėjo anksti, todėl jis laimėjo stipendiją, kuri nukvelė jį toli nuo namų, į triukšmingas Londono gatves. Septynių metų per ilgą laiką jis pasindulė griežtoje South Kensington National Art Training School mokymo sistemoje – tai buvo laikotarpis, sukūręs jo techninį meistriškumą tiek dirbant su aliejumi, tiek su akvareliu. Jis buvo ambicingas žmogus, siekęs suvirtinti žmogiškosios formos subtilybes ir istorinės naratyvo svorį.
Jo pirmasis sėkmės žingsnis buvo auksinis medalis už istorinę spalvą Williamas（the Conqueror) žudymas, darbu, dėl kurio jis užsitikino vietą Karališkajame meno akademijoje. Šis pasiekimas menandė jo įstojimą į konkurencingą Londono meno sceną. Norėdamas išlaikyti savo kūrybinį darbą, jis prisirėjo mokyti – tai buvo dažna būtinybė daugeliui jo\|_{\text{era}} dailininkų. Jis sukūrė ryškius ryšius su miesto socialiniais ir meniniais aplinkiniais, galiausiai tapdamas Chelsea Arts Club مؤسس (pradėtoju) ir buvo išrinktas į tokias prestižines institucijas kaip Karališkasis akvarelio dailininkų institutas ir Karališkasis aliejų dailininkų institutas.
Formos ir simbolizmo studija
Hare kūriniai dažnai linko į naratyvą ir figūratyvumą, dažnai grįždami prie moters formos vaizdybos. Jis rodė ypatingą susidomėjimą ugerbinimo ir pažeidžiamumo temomis – šią medžiagą jis tyrinėjo per kelis intriguojantčius vaizdus. Jo plėtočiai dažnai siekdavo papasakoti istoriją per vieną, sustingusį momentą, naudojdamiesi žmogaus kūnu, kad perteiktų gilesnes, galbūt ir psichologines prasmes.
- The Victory of Faith
- Yesterdays
- The Gilded Cage
- The Debutante
Kūryniame The Gilded Cage jis pristatė mieganti moterį, kurios rieštai buvo pririšti prie kolonos – sceną, kurioje aplink laimintą figūrą sklandžios motilės. Šis pasikartojantis susidomėjimas su suklapintomis moterimis rodo susidomėjimą įtampa tarp grožio ir apribojimo. Jo gebėjimas meistriškai valdyti šviesą ir šešą leido jam kurti escenas, kurios atrodo kartu ir tikros, ir pasinerusios į tylų, simbolinę dramą.
Palikimas ir pripažinimas
Per visą savo gyvenimą Hare reputaciją stiprino įtakingų asmenų rėmimas, pavyzdžiui, Sir Henry Hugh Arthur Hoare, 6-asis baronetas, kuriam jis sukūrė kelius portretus. Jo darbai nebuvo ribojami tik privauliomis kolekcijomis; jie reguliariai eksponuojami tokiose svargiose vietoose kaip Liverpool „Walker“ galerija ir Manchesterio miesto meno galerija. Net gerbiamas Sir Hugh Lane atpažino jo talentą, įskaitant jo darbus 1906 m. Londone vykusiame Airijos dailininkų parodo eksponate.
Prieš mirtį Londone jo indėlis į savo laikotarpio meną buvo tvirtai įtvirtintas. Jo paveikslai pateko į nuolatinę kolekcijas, įskaitant National Trust ir Melburno Nacionalinę galeriją. Jis išlieka svarbus figūra tiems, kurie studijuoja Airijos identiteto ir viktorianinės bei edvardariškos figūratinio paveikslavimo tradicijų sankryžą.
