ankstyvasis gyvenimas ir išsilavinimas
Pranciškus Smuglevičius, lenkų ir lietuvių piešiotojas bei tapysbos meistras, gimė 1745 m. spalio 6 d. Varšuvoje, Lenkijoje. Jis buvo dailininkų Łukozo Smuglevičiaus ir Reginos Olesinskės sūnus. Smuglevičiaus ankstyvoji kūrybinė kelionė prasidėjo jo pirmosiems žingsniams tapyboje, kuri jis skvėrė savo tėvo dirbtuvėse Varšuvoje.meninė karjera
1763 metais Smuglevį kelionė nukreipė į Romą, kur jis pradėjo studijuoti gražiąjį meną Antono von Marono mokyme. Romoje jis įtvėrinėjo 21 metus, laiko šiuolaikinę neoklasicizmo stilių. 1765 metais jis gavo karališką stipendiją iš karaliaus Stanislovo Augusto Poniatovskio ir buvo priimtas į Šv. Lucjos akademiją.pastebimieji kūriniai ir palikimas
Smuglevičiaus menas pasižymi galingais vaizdiniais, kurie atspindi jo meistriškumą:- „Keturių metų Seimo susilankymas“ (1793) – kūrinys, demonstruojantis jo istorinės tapybos stilių.
- „Kościuško prisiekimas Krakovo senamiesčio aikštėje“ (1797) – darbas, išryškinantis jo gebėjimą įamžinti kasdienybę ir architektūrą.
- „Lietuvos valstiečiai, valstiečių išlaisvinimas nuo serfumo Merkinėje“ – kūrinys, įtraukiantis žiūrėtoją į socialines problemas.
mokymas ir įtaka
Smuglevičius buvo daugybės lenkų bei lietuvių dailininkų mokytojas, tarp kurių buvo Jan Rustas, Jan Krzysztof Damelis, Gasparas Borovskis ir Jozefas Oleszkiewičius. Jis į Lietuvą atnešė klasicizmo idėjas ir apšviętojo klasicizmo požiūrius, taip tiesiogiai paveikdamas Lietuvos meno vystymąsi.vėlesnieji metai ir mirtis
1797 metais Smuglevičius persikėlė į Vilnių, kur tapo piešimo ir tapybos instituto įkūrėjas bei pirmasis dekanas Vilniaus akademijoje. Jis taip pat tapinavo alegoriškus lubų paveikslus carui Paului I jo naujame imperiniame rūngų, Michailovski paminklo pilies, sankryje Sankt Peterburgas. Smuglevičius mirė 1807 m. rugsėjo 18 d. Vilniuje, Lietuvoje.Žiūrėti daugiau Pranciškaus Smuglevičiaus kūrinių WahooArt.com svetainėje
Atraskite dailininko profilį ir kūrinius WahooArt.com
Perskaitykite daugiau apie Franciszek Smuglewicz iš Wikipedia
