Carrots Anyone?

Autorius

susan joy share

Gimė Syracuse, United States of America

A Pioneer of Kinetic Books: The World of Susan Joy Share

Susan Joy Share’s artistic journey is a testament to the boundless potential within the humble book – transforming it from a repository of words into a dynamic, sculptural experience. Born in Syracuse, New York, in 1953, her early life was steeped in creativity, nurtured by a family that valued hands-on pursuits and a deep appreciation for craft. This foundation laid the groundwork for an artist who would later redefine our understanding of what a book could be, blurring the lines between art object, performance piece, and architectural structure.

Share’s formal artistic training began at the New York State College of Ceramics at Alfred University, where she honed her skills in ceramics and sculpture. This early exposure to three-dimensional form proved crucial, informing her later explorations into architectonic paper structures – intricate, often monumental creations that defy traditional notions of book design. She continued her studies with Professor John C. Wood, a pivotal figure who ignited her passion for the book as a medium, introducing her to its rich history and potential for innovative expression. This period marked a significant shift, moving beyond purely sculptural pursuits towards a deliberate engagement with the unique qualities of the printed word.

From Conservator to Kinetic Artist

Following graduation, Share moved to New York City, immersing herself in the vibrant art scene while simultaneously pursuing work as an artist and conservator. This dual role proved invaluable, providing her with a deep understanding of both the fragility and enduring beauty of books – a knowledge she would later translate into her own groundbreaking creations. She spent over twenty years working at prestigious institutions like The Metropolitan Museum of Art, the New York Historical Society, and the Brooklyn Museum, meticulously repairing damaged volumes and constructing protective enclosures for valuable artifacts. This hands-on experience with historical texts instilled in her a profound respect for their materiality and form.

However, it was during this time that Share began to experiment with transforming books into dynamic objects – kinetic sculptures that unfolded, shifted, and revealed hidden layers of meaning. Her early performances at Florida Atlantic University showcased this inventive approach, captivating audiences with intricate movements and playful interactions. These performances weren’t merely displays; they were explorations of the book's inherent potential for transformation, mirroring Share’s own artistic evolution.

The Language of Paper: Structures and Performances

Share’s work is characterized by a remarkable synthesis of diverse materials – paper, metals, photographs, textiles, and threads – all meticulously combined to create complex architectural structures. Her creations often resemble miniature cities or fantastical landscapes, inviting viewers to explore their intricate details and discover hidden narratives. She frequently incorporates elements of Japanese origami and Jacob’s ladders, demonstrating her mastery of paper engineering and her fascination with spatial relationships.

Beyond static sculptures, Share is renowned for her immersive performances that seamlessly integrate her book art with movement and sound. These events are often collaborative, involving dancers, musicians, and actors, creating a multi-sensory experience that challenges traditional notions of the book as a passive object. Her 1991 performance at the Hotel Pennsylvania in Manhattan, for example, was a landmark event, drawing large crowds eager to witness her innovative approach to book art.

Legacy and Recognition

Susan Joy Share’s work has garnered widespread recognition within the contemporary art world. Her creations are held in prestigious collections including the Anchorage Museum, The Jaffe Center for Book Arts at Florida Atlantic University Library, and the Victoria and Albert Museum in London. She continues to teach at institutions across North America, sharing her knowledge and inspiring a new generation of artists. Her 2018 exhibition, InFormal Nature, showcased her ability to capture the essence of Alaska’s landscape through intricate paper structures, further solidifying her reputation as a visionary artist.

More than just an artist, Susan Joy Share is a pioneer – a sculptor of words, a weaver of stories, and a champion of the book's enduring potential. Her work serves as a powerful reminder that art can be found in the most unexpected places, transforming everyday objects into extraordinary experiences.

Muziejus

National Museum of Women in the Arts

Parodoma vietoje Vašingtonas, D.C., JAV

Regėjimo šventovė: Nacionalinis moterų meno muziejus

Vašingtono D.C. širdyje stovi paminklas tyliai, tačiau giliai vykdytai revoliucijai. Nacionalinis moterų meno muziejus (NMWA) yra kur kas daugiau nei gražių daiktų saugykla; tai tyktas istorinės atkūrimo aktas. Kcentus kūrybinės istorijos didieji naratyviai buvo rašyti žmonių, kurie dažnai nepastebėjo moterų kūrybinio išminties, palikdami pusę žmonijos meninio palikimo šešėliuose. NMWA gimė iš troškimo ištaisyti šį disbalansą, iškilęs iš misijos, įsidėmėtos 1960-aisiais, kai įkūrėjai Wallace'as ir Wilhelmina Holladay suprato, kad tokios meistrinės kaip Clara Peeters yra ištrypindamos iš pačių vadovėlių, skirtų jas šlovinti. Šiandien muziejus tarnauja kaip gyvas švyturius, užtikrindamas, kad moterų kūrėjų balsai – apimantys įvairias kultūras ir eras – būtų išgirsti aiškiai ir skambiai.

Fizinis muziejaus buvimas yra toks pat įtraukiantis kaip ir jo misija. Įsikūręs magnifikantiame buvusio Masonic sankryklos pastate New York Avenue, pats g Gebäude pasako metamorfozės istoriją. Pradinai, 1908 metais, baigtas grandiozu Renesanso atgimimo stiliumi, šis istorinis lėgenda patyrė išsamią šešiasdešimt šešių milijonų dolerių renovaciją, kad iš brolystės salės persivirtų į sofisticuota meninę šventovę. Lydoviams įėjimas į muziejų primena žingsnį į erą, kurioje susitinka istorija ir modernumas. Architektūra, įtraukta į JAV nacionalinį istorinių vietų registrą, suteikia iškilmingą, pagarbią foną, keltį antrąją prasmę viduje esantiems kūriniams. Plačios galerijos sukurtos ne tik eksponavimui, bet ir apmąstymų atmosferai sukurti, todėl muziejus yra būtina kryptis tiems, kurie vertina istorinio didybės ir šiuolaikinės kultūrinės reikšmės susipamdymą.

Naršant po NMWA kolekcijas, žaudžiate kvapą gniaužiančią kelionę per laiką ir emocijas. Muziejus didžiuojasi daugiau nei 6 000 kūrinių, kurie apima spektrą nuo XVI amžiaus iki šių dienų, siūlydami turtingą žmogaus patirties audinį. Galite pajusti jaudulį nuo intymių, švelnių buitinių temų vaizdinimo

Mary Cassatt

darbuose, tik tada, kai jus suprotės drąsios, ritminės abstrakcijos

Alma Woodsey Thomas

kūryboje. Kolekcija siūlo gilią dialogą tarp skirtingų erų: rafinuotas, aristokratiškas

Élisabeth Louise Vigée-LeBrun

portretinis menas egzistuoja šalia žiaurios, politinės ir itin asmeniškos

Frida Kahlo

savitraukos. Šis įvairiapusis platus spektras daro muziejų tikimu brangenybe tiek kolekcionieriams, tiek dizaineriams, nes kiekvienas šedevras neša unikalią tapatybės ir estetinės galios prasmę – nuo delikatūs istoriniai aliejaus paveikslai iki evokuojantys multimedijos spaudos

Delita Martin

darbuose.

Tai, kas tikrai išskiria Nacionalinį moterų meno muziejų, yra jo vaidmuo kaip gyvas, kvapą gniaužiantis pokyčių katalizatorius. Jis nežiūri atgal su nostalgija; jis žvelgia į priekį su intencijom. Per novatoriškas parodas, tokias kaip

„Moterų kūrėjų iš Antverpio iki Amsterdamo“

, muziejus apšviečia pamirštas inovacijų laikotarpius, o vykdomos tyrimo iniciatyvos naršo arquyvuose, kad atsklengtų prarastus naratyvus. Puosėdamas tiek įtvirtintus ikonus, tiek pradinį talentą, NMWA skatina dinamišką aplinką, kur nuolatos nagrinėjama lyties tapatybė, socialinis teisingumas ir meninė išraiška. Meno mylėtojui tai atradimo vieta; mokSLininkui – esminio tyrimo aikštė; o visai pasauliui – gyvas priminimas, kad meno istorija yra pilna tik tada, kai kiekvienas balsas gauna savo teisėtą vietą šviesoje.