Popieriaus formatas

Studentų kūrybos vadovas

Self-Portrait, Paulus Moreelse, c. 1623

Vardas ir pavardė Klasė Data

Paulius Moreelse, Self-Portrait, Paulus Moreelse, c. 1623 (1623). Viešasis domenas

Pagrindinė informacija

Autorius
Paulius Moreelse wahooart.com/lt/artists/paulius-moreelse_lt/
Autoriaus datys
1571 – 1638
Spalvotas
1623
Originalus dydis
51 x 47 cm

Kontekste

Self-Portrait, Paulus Moreelse, c. 1623 — Paulius Moreelse

Koks yra jo dydis?

Originalios matmenys yra 51 × 47 cm (aukštis × plotis), čia pateikta šalia vidutinio ūgio suaugusiojo.

Kada tai buvo nupiesta?

  1. 1570
  2. 1580
  3. 1590
  4. 1600
  5. 1610
  6. 1620
  7. 1630

Šviesoplėvis: Paulius Moreelse gyvenimas (1571–1638) ▲ šis kūrinys, 1623

Palyginti su kitais kūriniais

Pasirinkite vieną viršuje esantį kūrinį: nurodykite du panašumų su šiuo kūriniu ir vieną skirtumą.

Daugiau šiam kūriniui priderančių darbų: wahooart.com/lt/art/similar/paulus-moreelse-self-portrait-paulus-moreelse-c-1623-D378FT-en/

Spalvų paletė

Matuota iš vaizdo

    Pagrindinė spalva

    Black #19150f

    Išsaugota paletė

    • #19150F
    • #DCBF90
    • #98794D
    • #3D2819
    Paletė
    Earthy Dominiruojanti spalvų grupė paveikslėlyje.
    Pagrindinė spalva
    Black
    Intensyvumas
    Monochromatic Kiek spalvų yra prisigamintų ir kokios jos yra ryškios – nuo vienos nuolydžios spalvos iki daugybės ryškių tonų.
    Kontrastas
    Statement Kiek spalvų skiriasi šviesos ir ryškumo dėkingai per visą paveikslą.
    Harmonija
    Unified Palette Kaip spalvos dera tarpusavyje – nuo kontrastuojančių iki visiškai suvienytų.
    Ryškumas
    Deep_shadow Bendras vaizdo šviesumas ar tamsumas, nuo gilių šešėlių iki ryškių šviesos dėliojų.
    Sodrumas
    Subtle Color Spalvų gryrumas ir intensyvumas svyruoja nuo beveik pilkšų iki visiškai ryškių.

    Apie šį kūrinį

    Self-Portrait, Paulus Moreelse, c. 1623 — Paulius Moreelse

    There are three extant painted self-portraits by Moreelse, none of which is dated.4 Both De Jonge and Domela Nieuwenhuis consider the earliest to be the Self-Portrait in Hannover (fig. a), in which Moreelse wears a hat and holds a round disk, most likely a mirror.5 By comparison with the Hannover Self-Portrait, the composition of the Rijksmuseum painting is much simpler; Moreelse shows only his hatless head and shoulders. Although the present painting retains the dynamic pose of the Hannover Self-Portrait, in which the artist looks over his shoulder, it has been tempered. There are no allusions to Moreelse’s vocation as an artist. Instead, the ruff and, especially, the tabbaard emphasize his position as a prominent member of the bourgeoisie.6 According to Domela Nieuwenhuis, Moreelse’s choice of clothing in this portrait might have been prompted by the artist’s desire to identify himself with the foremost Utrecht portrait painter of the 16th century, Jan van Scorel, who was portrayed wearing a tabbaard by Antonio Moro in 1559. The tabbaard, however, was not an unusual clothing item in the 17th century, making it unlikely that anyone would have noticed the comparison if, indeed, such was intended by Moreelse. De Jonge dated Moreelse’s Rijksmuseum Self-Portrait to between 1630 and 1635.7 Domela Nieuwenhuis, though, has convincingly shown that a date around the beginning of the 1620s would be more appropriate.8 The sitter’s ‘stitched and ragged’ ruff would already have been old-fashioned by 1625,9 and while the sfumato handling evident in Moreelse’s portraits from before 1622 is missing, nor is the detailed plasticity of the faces in the portraits from 1625, such as the Portrait of a Man, possibly Reijnier Pauw (SK-C-1440) in evidence. The Rijksmuseum Self-Portrait can be best compared to the 1622 Portrait of a Man in Buenos Aires.10 The traditional identification of the present Self-Portrait as the model for an engraved portrait of Moreelse has been rightly repudiated by Domela Nieuwenhuis.11 Jonathan Bikker, 2007 See Bibliography and Rijksmuseum painting catalogues See Key to abbreviations and Acknowledgements This entry was published in J. Bikker (ed.), Dutch Paintings of the Seventeenth Century in the Rijksmuseum Amsterdam, I: Artists Born between 1570 and 1600, coll. cat. Amsterdam 2007, no. 218.

    Virus ir muziejus

    Autorius

    Paulius Moreelse

    Gimė Utrechtas, Nyderlandai

    Michelangelo Merisi da Caravaggio: Šviesos ir šešėlio revoliucionierius

    Michelangelo Merisi, geriau žinomas kaip Caravaggio, išlieka viena paslaptingiausių ir įtakingiausių figūrų meno istorijoje. Miręs Milane apie 1571 metus, jis gyvenė dramatiškų įvykių smvagios sūkurė: jo būtį lydėjo nepakeliamas temperamentas, šviesos ir tamsos kontrastai, o kūrybiniai teceliai buvo nertinti tiek į genialumą, tiek į kraują. Jo kelionė nuo gana nežinomio Lombardijos paveikslautojo iki garsaus Romos meistro yra įrodymas apie grynią talentą, drąsias technikas ir gilią įtaką visai Vakarų menui. Caravaggio istorija nėra tik meninės pasiekimo istorija; tai pasaka, supintа skandalių, smurtu ir galiausiai – neblėstančios susižavėjimo istorija.

    Vaikystė ir mokslas: Milanas ir inovacijų sėklos

    Caravaggio ankstyvasis gyvenimas išlieka paslaptingas, nors žinome, kad jis gimė šeimoje, susijusioje su galingais Lombardijos Sforza ir Colonna šeimynomis. Jo tėvas, Fermo Merisi, dirbo kaip namų administratorius Caravaggio markizui, o motina, Lucia Aratum, kilė iš pasytėtos vietos tos pačios apylinės. Milane jis mokėsi Simone Peterzano, Ticiano sekėjo, prie jo praleidęs keturias metus tobulindamas savo įgūdžius. Šis laikotarpis jį susaadė su tuo metu vyravusiais meniniais konvencijomis – stiliumi, pasižymimu elegancija, pusiausvyra ir idealizuotomis formomis. Tačiau net jau tada Caravaggio rodė polinkį nukreipti nuo įprastų normų, užsimindamas revoliucinį požiūrį, kuris vėliau taps jo kūrybos sapatu. Da Vinci „Padavėjų pietūs“ įtampą, matytą jo formavimo metais Milane, dažnai minimą kaip pagrindinį veiksnį, sukūrusį jo vėlesnius dramatiškus kompozicijų elementus ir inovatyvų perspektyvos naudojimą.

    Roma: Talento ir nerimo alchemija

    1592 metais Caravaggio paliko Milaną ir nukeliavo į Romą, atsirandą gyvybingoje meno aplinkoje ir ieškodamas prieglobio nuo neaiškių „ginčų“. Greitai jis tapo Giuseppe Cesari, sėkmingo paveikslautojo, dirbančio prie Popiejaus Klemenso VIII, studijos padėjėju. Šis laikotės periodas buvo paliktas sunkia darbo ir riboto pripažinimo, tačiau suteikė jam neįvertinamos patirties bei prieigos prie įtakingų rėmėjų. Svarbiausia, jis pradėjo eksperimentuoti su savo stiliumi, sukuriant tokius kūrinius kaip „Vaikas, įsuktas liaudeniu“ (apie 1594 m.), kurie parodė jo išskirtinį tenebrismo – dramatiško šviesos ir tamsos kontrastas – naudojimą bei polinkį vaizduoti paprastus žmones nepaprastose aplinkybėse. Tai tapo ryškiu atsiskyrimu nuo idealizuotų figūrų, vyravusių Renesanso mene, nes Caravaggio tyčia rinkosi modelius su grubiais veido bruožais ir nešlifuotu išmatymu, suteikdamas jiems nepaprastą tiesioginio realizmo pojūtį.

    Revoliucinė technika: Tenebrismas ir naturalistinis detalumas

    Caravaggio meninės inovacijos išsivystė daug daugiau nei tik pasirenkant temos ar modelius. Jo meistriškumas chiaroscuro – šviesos ir šešėlio manipuliacijos – buvo visiškai transformatyvus. Jis taikė techniką, žinomą kaip tenebrismas, kurioje tamsūs šešėliai dominuoja paveikslą, nardinant figūras beveik visiško tamsumo į, tuo tarpu intensyvios šviesos lopai išryškina esminius elementus. Tai sukūrė dramatišką, teatralinį efektą, kuris padidino emocinį poveiką ir žiūrėtojo akį nukreipė į konkrečius kompozicijos taškus. Be to, Caravaggio itin tiksliai stebėjo ir vaizdavo detales – audinių tekstūrą, raukšles veido skliaustuose, metalo blizgesį – su stinginančiu tikslumu. Jis dažį teikė tiesiai ant drobės, dažnai be jokių preliminarių eskizų, leidžiant, kad procesas būtų spontaniškas ir itin asmeniškas. Ši technika, kartu su gyvų modelių naudojimu, rezultatu davė paveikslus, kurie atrodė neįtikėtinai gyvi, tarsi įčiuptų trumpalaikius žmogaus patyrimo akimirkas.

    Vėlesnieji metai ir paliktis: Skandalas, tremtis ir amžinas įtaka

    Caravaggio gyvenimas tamsėjo 1606 metais, kai jis įsitraukė į smurtą, baigiamą jauno žmogaus mirtimi. Vietoj to, kad susidurtų su teisme, jis pabėgo iš Romos, keliaudamas per Neapolį, Maltą ir Siciliją. Maltoje jo nepakeliamas temperamentas sukėlė kitą konfliktą, baigiantį jo iškovojimą iš Šv. Jono ordino riterių. Galiausiai jis grįžo į Neapolį, kur buvo mirtinai sužeistas muštybėse. Caravaggio mirė Porto Ercole, Toskanoje, 1610 metais, palikdamas gana nedideles kūrybos darbo, tačiau neįvairią įtaką būsimoms menininkų kartoms. Jo įtampa juntama Rembrandt, Velázquez, Géricault ir daugybėje kitų, kurie pris Adoptavo jo dramatišką apšvietimą, realistišką figūrų vaizdymą ir inovatyvų požiūrį į kompoziciją. Caravaggio paliktis išnyksta už paveikslavimo ribų; jis fundamentaliai pakeitė menininkų požiūrį į vaizdavimą, perskritant dėmesį nuo idealizuoto grožio prie grynos žmogaus patyrimo realybės – pokytį, kuris ir šiandien kelia emocijas bei susižavėjimą. Jo paveikslai išlieka itin stiprūs, evokuodami dramos, emocijų ir niekada nesenstančios aktualybės pojūtį.

    Kur skaityti daugiau

    Raskite internete

    QR kodas, vedantis į Self-Portrait, Paulus Moreelse, c. 1623 atsisiuntimo puslapį

    wahooart.com/lt/art/download/paulus-moreelse-self-portrait-paulus-moreelse-c-1623-D378FT-en/

    Citavimo šio kūrinio duomenys

    MLA
    Moreelse, Paulius. Self-Portrait, Paulus Moreelse, c. 1623. 1623, https://wahooart.com/lt/art/paulus-moreelse-self-portrait-paulus-moreelse-c-1623-D378FT-en/
    APA
    Moreelse, Paulius (1623). Self-Portrait, Paulus Moreelse, c. 1623 [Painting]. https://wahooart.com/lt/art/paulus-moreelse-self-portrait-paulus-moreelse-c-1623-D378FT-en/
    Chicago
    Paulius Moreelse. Self-Portrait, Paulus Moreelse, c. 1623. 1623. https://wahooart.com/lt/art/paulus-moreelse-self-portrait-paulus-moreelse-c-1623-D378FT-en/
    Harvard
    Moreelse, Paulius (1623) Self-Portrait, Paulus Moreelse, c. 1623. Available at: https://wahooart.com/lt/art/paulus-moreelse-self-portrait-paulus-moreelse-c-1623-D378FT-en/

    Pažiūrėkite atidžiai

    Self-Portrait, Paulus Moreelse, c. 1623 — Paulius Moreelse

    Atidžiai pažvelkite

    Atsakykite savo žodžiais. Čia nėra neteisingų atsakymų – yra tik atsakymai, kuriuos galite paaiškinti.

    1. Kas pirmiausia patraukia jūsų dėmesį ir kodėl?
    2. Kokie spalvos ar formos sukuria nuotaiką — ir kokia tai nuotaika?
    3. Prisiminkite Venus and Cupid (1617), apie kurią buvo rašyta anksčiau šiame vadove. Įvardinkite dvi bendras detales su šiuo kūriniu ir vieną skirtumą.
    4. Paulius Moreelse buvo apie 52 metų, kai šis kūrinys buvo sukurtas. Koks jo elementas primena būtent tokio amžiaus kūrinį?
    5. Kokius jausmus autorius galėjo norėti jus suėdinti?

    Jūsų atsakymas

    Parašykite trumpą pastraipę apie šį kūrinį. Naudokite šio vadovėjo ankstesnių dalių faktus bei savo anksčiau pateiktus atsakymus.