Autorius
Gimė Graftonas, JAV
Pionierė už objektyvo: Frances Benjamin Johnston gyvenimas ir palikimas
Gimusi 1864 metais, suvirpusioseJAV tenei laikui po Civilinio karo, Frances Benjamin Johnston tapo novatoriška figūra pradinėje fotografijos srityje. Jos istorija yra privilegijų, sutvarkytų ambicijų, meninės troškimos, iššaukiančios visuomenės lūkesčius, ir aštraus žvilgsnio į giliai transformuojantis šalį dokumentuoti pasakojimas. Skirtingai nei daugelis menininkų, kovojančių dėl pripažinimo, Johnston naudojosi patogia šeimos padėtimi; jos motina, Frances Antoinette Benjamin, buvo gerbiama žurnalistė, rašiusi „The Baltimore Sun“ laikraščiu po pseudonimu „Ione“, o tėvas, Anderson Donėfanas Johnstonas, dirbo JAV Trezorų departamente. Šis saugus pagrindas suteikė jaunajai Frances prieigą prie kokybiško išsilavinimo – 1883 m. ji baigė Notre Dame of Maryland Collegiate Institute – ir, svarbiausia, galimybę mokytis tiek namuose, tiek užsienyje, įskaitant studijas Paryžiaje Académie Julian ir Washington Art Students League. Tačiau tik netikėtas dovana – pats George'as Eastmanas – tikrai įžvaigždino jos fotografinį kelią: vienas pirmųjų „Kodak“ aparatų įvedė ją į pasaulį, kurį ji pati padės perdefinuoti.
Nuo portretų iki socialinio komentaro: evoliucijos vizija
Pradiniai Johnston darbai koncentravosi į portretinę fotografiją, iš pradžių fiksuodami draugų, šeimos narių ir svarbių asmenų veidus Vašingtono socialiniuose ratuose. Ji greitai pelnė pripažinimą dėl gebėjimo atskleisti charakterį ir niuansus, taip užsitikrindama užsakymus fotografuoti tokias šiuolaikines šviesybės figūras kaip Susan B. Anthony, Mark Twain ar Booker T. Washington. Ši sėkmė atvedė ją prie nepaprastos pareigos: tapo oficialia Baltųjų namų fotografė kelių prezidentinių administracijų laikais – Harrison, Cleveland, McKinley, Theodore Roosevelt ir Taft. Tačiau Johnston meninė vizija išsivystė daug daugiau nei politinių portretų ribomis. Ji turėjo giliﾄ smalsumą tyrinėti amerikiečių gyvenimą visomis jo apspectrais, todėl jos objektyvas pradėjo nukreiptas dokumentuoti paprastų žmonių patirtis. Šis lūžis tapo lemiamu jos karjeroje momentu, paversdamu ją įgudusį portretistę novatoriška dokumentine fotografė. Ji drąsiai ženterėsi į anglies kasyklas, geležies litų, tekstilės fabrikuose ir net į laivus, fiksuodama vaizdus, kurie suteikė grytą, realistišką žvilgsnį amerikiečių darbo klasės gyvenimui – demografinei grupei, kurią pagrindinis menas ir žiniasklaida dažnai ignoravo. Jos įsipareigojimas socialiniam komentariui ypač iš 드러ė 1900 m., kai gavusi užsakymą nuo Hollis Burke Frissell fotografuoti Hampton Normal and Agricultural Institute. Ši serija, dokumentuojanti afroamerikiečių studentų sėkmes ir kasdienybę, yra vienas jos svarbiausių pasiekimų, tapęs stipriu vizualiniu įrodymu jų atsparumo ir siekių era, kupina nuolatinės rasinės nelygybės.
Meninės įnašos ir evoliuojantis stilius
Johnston fotografinis stilius nebuvo suformuotas izoliuojant; ji sugeria įtakas iš savo laikų meninių srovių. Pradžioje ją traukė piktorializmas – judėjimas, pabrėžiantis meninį efektą ir evokuojantį vaizdą – tačiau vėliau ji linko prie tiesioginio, dokumentinio požiūlius. Tokių fotografų kaip Peter Henry Emerson, skatinančių naturalistinę fotografiją ir vengiančių manipuliacijų, darbai rezonavo su augančiu Johnston noru siekti autentiškumo. Jos portretai, net ir iškilmingų asmenų, pasižymėjo atvilgiumu ir dėmesiui į detales, vengiant stingrios formalitybės, būdingos studijų portretams. Ji demonstravo inovatyvų apšvietimo ir kompozicijos naudojimą, meistriškai manipuliuodama šiais elementais, kad sukurtų vaizdus, kurie buvo tiek estetiškai patrauklūs, tiek emociniu atspalviu prisitaikantys prie žiūrėjo. Galbūt vienas jos ikoninių savitrauklių – vaizduojantis ją kaip „Naująją moterį“, užtikrintai laikantį alaus stiklinę – geriausiai įgabina jos nepriklausomybės ir socialinių pokyčių dvasią, iššūkį teikiant konvencinėms lyties roles ir švenčiant moterišką įgalinimą. Šis vaizdas tapo evoliuojančios moterų vaidmens amerikiečių visuomenėje XX amžiaus pradžioje simboliu.
Nuolatinė įtaka: palikimas ir istorinė reikšmė
Frances Benjamin Johnston įnašas į amerikiečių fotografiją neįvertinamas. Ji ne tik buvo viena pirmųjų moterų, pasiekusi komercinę sėkmę ir plačius pripažinimą kaip fotografė, bet taip pat padėjo pakelti dokumentinę fotografiją į meno formą. Jos platus kūrybos korpusas suteikia neįvertojamą istorinę įrašą XIX a. pabaigos ir XX a. pradžios Amerikai, atskleisdamas socialinį, ekonominį ir politinį kraštotvę. Jos fotografijos šiandien saugomos daugybėje prestižinių muziejų kolekcijų, įskaitant Kongreso biblioteką ir Smithsonian instituciją, užtikrinant jų išsaugojimą būsimoms kartoms. Be meninių pasiekimų, Johnston atvėrė kelią nesuskaičiuojamoms moterims fotografėms, kurie žingsnį po jos, įrodydami, kad karjera už objektyvo yra ne tik įmanoma, bet ir gali būti itin įtakinga. Ji įrodė, kad fotografija nėra tik realybės užfiksavimas; tai yra jos interpretacija, suvokimo iššūkis ir galiausiai – mūsų supratimo apie aplinkinį pasaulį formavimas. Jos palikimas ir šiandien įkvepia fotografus, primindami mums vizualinio pasakojimo galios bei empatijos, sąžiningumo ir meninės vizijos dokumentuojant žmogaus patirtį svarbą.
Daugiau apie kūrybą
The Post graduate Class of 1900: Įtraukiantis žvilgsnis į ankstyvojo XX amžiaus amerikiečių gyvenimą, pateikiamas kaip rankomis dažyta reprodukcija.
Agriculture. Inspection of milk Use of the lactometer: Stulbinantis dokumentinio stiliaus vaizdas, demonstruojantis pramoninį efektyvumą ir tylią atsidavimą darbui.
Primary Class Studying Plants Whittier School: Žavinti fotografija, kelia nostalgia prėjęs laiką, įtrapindama kaimo gyvenimo ir ankstyvosios fotografijos dvasią.
