Autorius
Gimė Venecija, इटalija
ankstyvasis gyvenimas ir mokslas
Carlo Crivelli, italietsų renesanso paveikslastoriaus, gimė Venecijoje maždaug 1430–1435 metais. Jis kilme iš paveikslastorių šeimos ir savo meninę formaciją įgijo Venecijoje bei Paduvoje. Teigiama, kad Crivelli ankstyvojo mokymosi metai praėjo dirbant su Jacobello del Fiore, kuris buvo aktyvus dar 1436 metais. Taip pat jis studijavo Venecijos Vivarini mokykloje.
karjera ir stilius
Savo ankstyvuosius metus Crivelli praleido Veneto regione, vis intensyviau įsisavinęs Vivarini, Squarcione ir Mantegna įtakas. 1458 metais jis paliko Veneto ir didžiąją savo karjeros dalį praleido Anconos markuose, kur sukūrė išskirtinę asmeninę stilių, kontrastuojantį su jo venecietės amžininko Giovanni Bellini kūryba. Crivelli darbams būdingas konservatyvus vėlyvojo gotiko dekoratyvumas, pasižymintis linijiniu ryškumu, itin kruopščiu dėmesiui detalėms at dedicating ir „trompe l'oeil“ technikos naudojimu.
pastebimieji darbai ir bendradarbiavimas
* Carlo Crivelli paveikslas „Didžioji Dievo Motina su Šv로 Child tronuose“ (106 x 55 cm, Budapesto gražiosios dailės muziejus, Vengrija) yra puikus jo stiliaus pavyzdys. Jis bendradarbiavo su savo jaunesniuoju broliu Vittorio Crivelli įvairiuose projektuose. Pietro Alemanno, paveikslastoris, emigravęs į Anconos markus iš Voklijos ar Austrijos, buvo jo mokinys ir bendrininkas.
muziejai ir kolekcijos
* Milane, Italijoje, esančioje Pinacoteca di Brera galerijoje eksponuojami keli Crivelli darbai, įskaitant „Pietą“ (128 x 241 cm). * Venecijoje, Italijoje, esančiame San Giovanni in Bragora muziejuje, yra kolekcija meno kūrinių iš įvairių laikotarpių ir stilių, įskaitant kai kurias works, priskritas Crivelli.
peržiūrėti Carlo Crivelli kūrinius AllPaintingsStore.com
atkreipti dėmesį į Jacopo Robusti darbus AllPaintingsStore.com
skaityti daugiau apie Carlo Crivelli Wikipedijoje
Crivelli palikimas ir toliau įkvepia tiek meno entuziastus, tiek mokslininkus, o jo kūryba išlieka įrodymu neblėstančios konservatyvaus vėlyvojo gotiko dekoratyvumo galios.
Muziejus
Parodoma Oksfordas, United Kingdom
Šviesos ir Laiko Alchemija: Ašmoleno Muziejus Oksforde
Ašmoleno muziejaus sienos, įsikūrusios senovėje alsuojančiame Oksfordo universiteto miestelyje, slepia ne tik artefaktų kolekciją – tai tarsi kelionė per beveik šešis milijonus metų trukusią žmogaus kūrybos ir smalsumo istoriją. 1678 metais įkurtas Elijo Ašmoleno asmeninės raritetų kabineto palikuonis, muziejus išaugo savo pradinį pavidalą tapdamas vienu Britanijos seniausiais ir garbingiausiais meno bei archeologijos namais. Čia antikos civilizacijų atgarsiai susijungia su Renesanso meistrų šviesumu ir moderniosios dailės provokacija, sukuriant nepakartojamą atmosferą, kurioje praeitis ir ateitis dialoguoja viena kitai. Muziejus – tai ne tik pastatas, bet ir nuolatinis intelektinio mainų procesas, atspindintis Oksfordo universiteto tradicijas.
Senovės Šlovė: Egipto Paslapčių Atvėrimas
Ašmoleno muziejaus širdyje pulsuoja nepakartojama Egipto kolekcija – tarsi kelionė į faraonų pasaulį, kupinus mistikos ir didybės. Akį traukia monumentalūs sarkofagai, apdengti sudėtingais hieroglifais, atskleidžiantys kasdienio gyvenimo ir iškilmingų laidotuvių scenas. Šalia jų – paprastesni daiktai: įrankiai, juvelyrika, keramika, suteikiantys galimybę pažvelgti į senovės egiptiečių tikėjimus ir kasdienybę. Artimiausi muziejui artimųjų rytų kolekcija ne ką prastesnė – monumentalūs Asirijos reljefai, vaizduojantys karališkąsias procesijas ir epines kovas, bei subtilios Babilono cilindrinės spaudos, kuriose užfiksuotos mitologinės istorijos ir administraciniai dokumentai. Šie artefaktai ne tik atskleidžia praėjusių imperijų galią, bet ir kviečia įsijausti į senovės pasaulio atmosferą.
Renesanso Grožio Simfonija: Europos Meno Lobiai
Apsidairyus už antikos ribų, Ašmoleno muziejus atsiveria Europos meno lobiais – nuo Viduramžių iki šių dienų. Ypač vertingos XVII amžiaus olandų ir flamandų tapybos kolekcijos, kuriose Franso Halso ir Jano van Ecko drobės atskleidžia Renesanso meistrų preciziją ir sodrumą. Džoi Lindo Vardo stilizuotų natūrmortų kolekcija – tai ne tik dailininko įgūdžių demonstracija, bet ir mokslinio stebėjimo bei humanistinių idealų sintezė, atspindi šviesos, šešėlio ir faktūrų subtilią interakciją. Pre-Rafaelitų galerijoje galima pasigrožėti Dante Gabrielio Rossetti, Williamo Holmano Hunt ir John Everetto Millais kūriniais – menininkais, kurie siekė atkurti ankstesnių tradicijų grožį ir dvasinį gilumą.
Architektūros Dialogas: Laiko Sluoksnių Sudvebėjimas
Ašmoleno muziejaus architektūra pati savaime yra meno kūrinys, kuriame susijungia praeitis ir dabartis. 1841–1845 metais pagal Charleso Cockerell projektą pastatytas originalus statinys atspindi Viktorijos epochos estetiką – monumentalų neoklasikinį fasadą su įspūdingais kolonais ir simetrine kompozicija, sukuriantį intelektualumo aurą. Tačiau muziejus nuolat evoliucionuoja, o Rick Mather Architects sukurtas modernus priestatas atveria naujas perspektyvas – lengvumas ir skaidrumas kontrastuoja su originalo solidumu, demonstruodamas kaip modernus dizainas gali pagerbti architektūrinį paveldą. Taylor Institution, įsikūrusi muziejaus sparnelyje, dar labiau sustiprina šią intelektualinę atmosferą, atspindėdama Oksfordo universiteto pažangumo siekius.
Nuolatinis Atnaujinimas: Šiuolaikinės Ekspozicijos ir Kultūrinė Dinamika
Ašmoleno muziejus neatsisako nuo naujų tendencijų – jis nuolat priima šiuolaikinę dailę, organizuodamas parodas su žinomais menininkais, tokiais kaip Rachel Whiteread. Naujausias pavyzdys – „Stanley Donwood | Radiohead | Thom Yorke“ ekspozicija, kuri tyrinėja vizualiosios raiškos galimybes per ikoninių muzikos vaizdų prizmą. Muziejus nuolat plečia savo kolekciją, atnaujindamas parodas ir įtraukdamas naujus artefaktus, užtikrindamas jo aktualumą ateinančioms kartoms. Robert Braithwaite Martineau „Mergina su rato“ (1868 m.) – žavingas Pre-Rafaelitų portretas, atspindintis Viktorijos epochos nekalbumą, ir Adrian Maurice Daintrey „Portreto moters“ (1927 m.) – pavyzdžiai muziejaus įsipareigojimo parodyti tiek pripažintus šedevrus, tiek naujų talentų kūrybą. Ašmoleno muziejus – tai ne tik istorijos liudijimas, bet ir nuolatinis atradimų kelias, kviečiantis pasinerti į praeities ir ateities meno pasaulį.
