Autorius
Born in Utika, JAV
Tarp Dvasingumo ir Modernizmo: Arthur B. Davies Gyvenimas bei Kurinys
Arthur Bowen Davies, gimęs 1862 metais Utikoje, Niujorke, užima unikalų ir sudėtingą vietą Amerikos meno istorijoje. Jis ne tik buvo savo epochos dalimi – neramiais XIX–XX amžių sandūros metais – bet aktyviai ją formavo, tarnaujantis tiek Europos modernizmo tiltu, tiek išskirtinių amerikiečių menininkų šalininku. Jo kelionė prasidėjo ankstyvu susižavėjimu peizažo tapybą, įkvėptu parodos, kuri pristatė George Inness ir Hudson River School meistrų darbus. Šis pirmasis susidūrimas su gamtos gročiu įskiepijo jam meilę gamtai ir techniškumą, kurie išliko jo stiliaus bruožu visos karjeros metu. Tačiau Davies nebuvo skirtas tapti tik dar vienu tradicinės peizažo tapytoju; jis turėjo vidinį regėjimą, troškimą reikšti ką nors daugiau nei grynai reprezentacinį. Po studijų Čikagos dizaino akademijoje ir Niujorko dailininkų lygos, jis ėmėsi kelio, kuriame derinti romantines nuotas su besivystančiomis modernistinėmis idėjomis. Ankstyvojoje savo karjeroje jis dirbo iliustratoriumi, tačiau jo tikras pašaukimas buvo tapyba – pasaulių kūrimas, persunktas simbolizmu ir emociniu atgarsiu.
„The Eight“, Armory Show ir Pokyčių Katalizatorius
Davieso meninis brendimas vyko priešistorinės socialinių ir kultūrinių permainų fone. Jis susijungė su „The Eight“ grupe, kuri 1908 metais iššūkį metė Nacionalinės Dailės Akademijos konservatyvioms normoms. Nors dažnai siejamas su „Ashcan School“ – judėjimu, žinoma dėl savo grubokių miesto gyvenimo vaizdų – Davies stovėjo šiek tiek atskirai. Ten kur John Sloan ir kiti menininkai sutelkdavo dėmesį į miesto gatvių sunkumus, Davies ieškojo eteriškesnės sferos. Jo paveikslai nebuvo skirti dokumentuoti matomą pasaulį; jie buvo skirti sužadinti nuotaikas, sapnus ir dvasines aistras. Nepaisant to, jo dalyvavimas „The Eight“ parodė įsipareigojimą meninei nepriklausomybei ir norą iššūkį mesti nustatytoms konvencijoms. Šis neatsisakymo dvasia pasibaigė jo svarbiu vaidmeniu organizuojant 1913 metų Armory Show – vandens lūžį, kuris didesniam amerikiečių publikai pristatė Europos modernizmą (Kubizmas, Fauvizmas, Futurizmas). Paroda sukėlė ir pyktį, ir susižavėjimo bangas, negrįžtamai pakeisdama Amerikos meno istorijos eigą. Davieso indėlis nebuvo tik logistinis; jis turėjo išskirtinį supratimą apie šiuolaikinius meninius trendus ir aštrų talentų akį, todėl buvo esminis parodoje eksponuojamų darbų atrankos požiūriu. Jis suprato, kad menas turi atspindėti besikeičiantį pasaulį, net jei tai reiškia priimti radikalias naujas formas.
Simbolizmo Kalba ir Eteriški Vaizdai
Davieso brandus stilius pasižymi lyriniu kokybiu, subtiliu teptuku ir paveikiu spalvų vartojimu. Jo paveikslai dažnai vaizduoja figūras – moteris arba mitologinius padarėlius – panirusius į sapniškas peizažus. Tai ne portretai tradicinės prasmės, bet archetipiniai žmogaus emocijų ir dvasinių būsenų atvaizdai. Unicorns: Legend, Sea Calm, galbūt jo garsiausias darbas, puikiai iliustruoja šį požiūrį. Paveiksle vaizduojama eteriškų figūrų grupė, žaidžianti su kupranugariais ramybės krante – scena, kuri yra tiek užburiančiai graži, tiek giliai simboliška. Jo darbai dažnai nagrinėja ilgesio, nuostolių ir atpirkimo paieškos temas. Jis nebuvo įsitikinęs, kad reikia pavaizduoti realybę tokia, kokia ji yra, bet kaip ji atrodo. Šis dėmesys subjektyviai patirčiai sutelkia jį su Simbolistų tapytojais, tokiais kaip Odilon Redon ir Pierre Puvis de Chavannes, menininkais, kurie siekė išreikšti vidines tiesas per pavežius vaizdus. Davieso paletė dažnai yra atspalvių ir harmoninga, sukelia atmosferą ir paslaptį. Jis meistriškai naudojo tokias technikas kaip glazūra ir skambinimas, kad pasiektų šviesos efektus ir subtilias tono gradacijas. Jo menas kviečia į apmąstymus, ragindamas žiūrovus pažvelgti už paviršiaus ir pasinerti į vaizduotės sferą.
Prieštaravimai ir Palikimas
Arthur B. Davies gyvenimas buvo kupinas prieštaravimų. Viešai remdamas meninę laisvę ir eksperimentus, jis išlaikė gana konservatyvią asmeninį gyvenimą – bent jau tą, kuris buvo pristatytas pasauliui. Po jo mirties 1928 metais Florencijoje, Italijoje, atskleista paslaptis, kad jis gyveno dvigubą gyvenimą su dviem šeimomis – Virginia Meriwether Davies, ištekėjusi už jo 1892 metais, ir Edna, pridėjo dar vieną sudėtingumo sluoksnį prie jo meninio portreto. Nepaisant šio asmeninio susitarimo ar galbūt dėl to, Daviesas paliko nepagingus pėdsaką Amerikos mene. Jis buvo esminis veikėjas plėtojant amerikiečių modernizmą, užpildęs tarpą tarp tradicinių estetikų ir avangardinių eksperimentų. Jo įtaka galima pastebėti paskesnėse kartose menininkų, kurie toliau tyrė dvasingumo, simbolizmo ir emocinio išraiškos temas.
Jis lieka liudijimu apie tai, kaip menas gali peržengti ribas – tiek menines, tiek asmenines.
Jo paveikslai tebesusiduria su žiūrovais, ieškančiais grožio, paslaptingumo ir į žmogiškos sielos glumbį pažvelgimo galimybės.
Jis buvo sudėtingas žmogus, gyvenęs didelių pokyčių laikotarpyje, o jo menas atspindi šios epochos sukrėtimą ir vilties pojūtį.
