Autorius
Gimė Hobokenas, JAV
Vizijos pionierius: Alfredo Stieglitzo gyvenimas ir palikimas
Alfredas Stieglitzas, gimęs 1864 m. sausio 1 d. Hobokene, Naujoji Jeruzaleme, buvo daugiau nei tik fotografas; jis buvo revoliucinė jėga, viena pati pakėlusi fotografiją iš meistriško meistriako darbo į pripažintą gražaus meno formą. Jo kelionė prasidėjo ne su kamera rankose, o su intelektualiniu ugdymu, kurį skatino jo vokiečių kilmės žydų imigrantų šeima. Ankstyvasis išsilavinimas Charlier Institute ir Niujorko miesto kolegyjoje padėjo pagrindus, tačiau būtent studijos Berlyne užkindė jo meninę aistrą. Ten, po Hermannio Wilhelmio Vogelo care, Stieglitzas atraso užburiantį potencialą, paslėptą fotografiniuose procesuose – atradimą, kuris apibrėžė visą jo gyvenimą. Įsigijęs pirmąjį aparatą, jis pradėjo dokumentuoti Europą, greitai išugdydamas estetinę jautrią, įsikreplintą į tai, kas vėliau tapo vadinama piktorializmu. Šis judėjimas siekė atkartoti tapybos ir piešimo išraiškos savybes naudojant manipuliuojamus spausdinimo technikos metodus, smėlį fokusą ir evokuojančias kompozicijas. Tačiau Stieglitzas vėliau sugebėjo perlipti šį ribojimą, iškovodamas kelią link unikalaus, tikro fotografinio mąstymo.
Moderniojo meno šalininkas ir amerikietiškoji balsas
Grįžęs į Niujorką 1890 m., Stieglitzas pradėjo misiją – legitimizuoti fotografiją kaip meno formą. Jis tapo produktyviu rašytoju, leido straipsnius, kuriuose aistringai argumentavo dėl jo meninės vertės, ir įkūrė Niujorko kamerų klubo žurnalą „Camera Notes“. Nepasitenkinimas konservatyviu klubo požiūriu paskatino jį 1902 m. įkurti „Photo-Secession“ – grupę, skirtą skatinti fotografinį meistriškumą. Tai kulminavo galerijos „291“ atidarymu – 5 avejudės (Fifth Avenue) 291 numerio vietoje, kuri tapo amerikietiškojo modernizmo krosna. Tai nebuvo tik fotografijos paroda; Stiegląitzas drąsiai eksponavo novatoriškus Europos avangardo menininkų, tokių kaip Pablo Picasso, Henri Matisse ir Francis Picabia darbus, pristydamas amerikiečių auditorijai radikalias Kubizmo, Fauvizmo ir kitų gimstančių stilių naujoves. „291“ tapo salonu, kuriame susidūrė idėjos, buvo plečiamos ribos ir pradėjo formuotis išskirtinė amerikietiška modernioji estetika. Stieglitzo įtaka neapsimetė tik parodomis; jis skatino dialogą, iššūkė konvencijas ir puoselėjo daugybę menininkų karjeras, įskaitant ir Georgia O'Keeffe, su kuria vėliau susižiedėjo.
Evoliucija: nuo piktorializmo iki tiesios fotografijos
Saviško Stieglitzo fotografinio stiliaus evoliucija per visą karjerą buvo itin pastebimą. Pradinėje stadijoje priimdamas smėlį fokusą ir tapybinę piktorializmo estetiką – ką parodė tokie darbai kaip „Study of Georgia Engelhard with Dolls“ (1910) – jis palaipsniui juda link tiesiškesnio, nemanipuliuojamo požiūrio, žinomos kaip „tiesioji fotografija“ (straight photography). Šis pokytis buvo įkvėptas augančio vertinimo modernaus meno pabrėžiančiam formą, aiškumą ir medžiagų prigimtines savybes. The Steerage (190ering) (1907), galbūt jo ikoninėusias nuotrauka, žymi šį lūžio tašką. Suimta per transatlantinį kelionę, ši nuotrauka vaizduoja trečios klasės keleivius su grynu realizmu ir kompozicinio drąsybės elementais, kurie pranašavo modernistines principais. Nuotrauka nėra sentimentali ar vaizdingas paveikslėlis; priešingai, ji pateikia žaudą, neapvalytą socialios realybės veidą, pabrėžiant geometrines formas ir toninį kontrastą. Vėlesni darbai, tokie kaip jo debesis skaičiavimo serija („Equivalents“), dar labiau demonstruoja jo įsipareigojimą tyrinėti fotografijos išraiškos potencialą per gryną formą ir šviesą. Šios nuotrauką nebuvo skirta vaizduoti konkrečių objektų, o labiau sukviečia emocines būsenas – koncepciją, kuri derino su abstrakčiuoju ekspresionizmu.
Nuolatinė įtaka amerikietišajam menui
Alfredo Stieglitzo palikimas išsipina daug toli už jo fotografinių pasiekimų. Jis buvo pedagogas, šalininkas ir neustūkstus kovotojas už fotografijos pripažinimą kaip teisėtą meno formą. Jo galerijos suteikė platformą tiek uždarbinėms, tiek pradedančioms menininkų kartoms, formuojant amerikietiškojo modernizmo peizažą. Jis gynė idėją, kad menas turėtų atspindėti šiuolaikinio gyvenimo realybę, atsisakant tradicinių akademinių konvencijų. Per savo raštus, parodas ir asmeninius ryšius jis puoselėjo gyvą meninę bendruomenę ir įkvėpė pokolius fotografų tyrinėti šio media unikalias galimybes. Jo įtaka matoma daugybės vėlesnių menininkų darbuose, įskaitant Paul Strand, Edward Weston ir Ansel Adams.
• Jis įtvirtino fotografiją kaip gerbiamą meno formą.
• Jis pristatė Europos modernizmą amerikiečių auditorijai.
• Per savo galerijas ir mentorystę jis puoselėjo gyvą meninę bendruomenę.
• Jo fotografinis kūrybinis kelias evoliucionavo nuo piktorializmo iki tiesiosios fotografijos, paveikdamas būsimas kartas.
Alfredas Stieglitzas mirė Niujorke 1946 m. liepos 13 d., palikdamas nepanašų kūrybinį turtą ir gilią įtaką amerikietiškojo meno istorijos eigai. Jo atsidavimas meninei inovacijai, nepagrįsta tikėjimas fotografijos galia ir įsipareigojimas puoselėti gyvą kūrybinę bendruomenę šiandien vis dar įkvepia menininkus ir meno mėgėjus.
